Princesė Mononokė

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Princesė Mononokė

Pavadinimasもののけ姫
(Mononoke-hime)
Kilmės šalisJaponija
RežisieriusHayao Miyazaki
Prodiuseris (-iai)Toshio Suzuki
Scenaristas (-ai)Hayao Miyazaki
KompozitoriusJoe Hisaishi
VaidinaYōji Matsuda
Yuriko Ishida
Akihiro Miwa
Yūko Tanaka
Sumi Shimamoto
Metai1997
ŽanrasNuotykių, fantastinis
Trukmė133 min.
Kalbajaponų
PlatintojasToho (Japonijoje)
Miramax Films
Biudžetas2 135 666 804,93 jenų
(23,5 mln. JAV dolerių)
Pajamos14 487 325 138,75 jenų
(159 375 308 JAV dolerių)[1]
IMDb įrašas

Princesė Mononokė (angl. Princess Mononoke, jap. もののけ姫 = Mononoke-hime) – 1997 m. japonų animacinis fantastinis istorinis filmas, sukurtas ir režisuotas Hayao Miyazaki studijoje „Studio Ghibli“. Mononoke (物の怪) nėra vardas, tai bendras terminas, vartojamas japonų kalboje apibūdinti dvasią ar pabaisą. Filmas buvo išleistas 1997 m. liepos 12 d., JAV pasirodė 1999 m. spalio 29 d.

„Princesė Mononokė“ − tai istorinė drama, kurios veiksmas klostosi vėlyvajame Muromači laikotarpyje su daugybe fantastinių elementų. Filme pasakojama apie Emiši genties princą Ašitaką, kuris įsivelia į grumtynes tarp antgamtinių būtybių (žvėrių pavidalo miško saugotojų) ir Geležies miestelio gyventojų, kurie eikvoja miško išteklius.

Apie filmą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miškas Šintari Unsui kanjone, Jakušima

XX a. 8-ajame dešimtmetyje Mijadzakis nupiešė filmo, kuriame princesė gyvena miško glūdumoje kartu su jo žvėrimis, eskizus.[2] 1994 m. rugpjūčio mėn. Mijadzakis ėmė kurti filmo siužeto liniją ir pradinius parengiamuosius maketus.[3] 1995 m. gegužės mėn. Mijadzakis kartu su kūrybinės grupės nariais trim dienom nuvyko į Kiūšiū salos Jakušimos miškus bei Širakamio kalnus Honšiu saloje, kur sėmėsi įkvėpimo filmo kraštovaizdžiui kurti. Filmo kūrimas pradėtas 1995 m. liepos mėn.[3] Mijadzakis asmeniškai peržiūrėjo kiekvieną iš 144 000 filmo piešinių skaidrių[4] ir perpiešė kai kurias vietas 80-tyje tūkst. skaidrių.[5]

Paskutinės kadruotės buvo užbaigtos likus vos keliems mėnesiams iki filmo premjeros Japonijoje.[6] „Princesė Mononokė“ daugiausia buvo pieštas ranka, tačiau šiek tiek buvo pasitelkta ir kompiuterinės animacijos[7] bei skaitmeninio spalvinimo technologijos tam, kad būtų spėta užbaigti filmą iki premjeros.[6] Šios technologijos vėliau buvo pritaikytos ir vėlesniuose studijos filmuose.

Pagrindinė „Princesės Mononokės“ tema yra gamtinė aplinka; pabrėžiama žmonių veiklos daroma žala, vaizduojama gamtos natūralumo išsaugojimo svarba. Taip pat pabrėžiamos skirtumų tarp lyčių, negalios bei kitos socialinės temos.

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Didžiulis demono apsėstas šernas užpuola Emiši kaimelį. Ašitaka, paskutinis Emiši princas, yra priverstas jį nudobti. Grumtynių metu Ašitaka sužeidžiamas ir užsikrečia ranką prakeikimu, suteikiančiu jam antžmogiškų jėgų, tačiau kartu ir lėtai jį žudančiu. Kaimelio žiniuonė pasako, kad šalies vakaruose vyrauja neapykanta ir blogis. Ašitaka turi ten nuvykti ir pamatyti blogį be neapykantos užtemdytų akių. Ašitaka iškeliauja į vakarus tikėdamasis rasti išgydymo būdą. Keliaudamas jis sutinka klajojantį vienuolį Džigo, kuris nukreipia jį į didžiulių žvėrių-dievų apgyvendintą mišką, kuriame gyvena jų valdovas Miško dvasia. Šalimais miško įsikūręs Geležies miestas, kurio gyventojai nuolat naudoja miško išteklius geležies lydymo krosnių kūrenimui. Tai iš šios geležies iškalto ginklo buvo sužeistas Ašitakos gimtąjį kaimelį bandęs užpulti šernas. Naudodami ginklus miestiečiai kovoja su miško žvėrimis, tarp kurių – didžiuliai vilkai, lydimi San (miestiečių vadinamos Princese Mononoke), jaunos merginos, kurią, kai ji buvo maža, pametė vilkų išsigandę tėvai ir ją priglaudė milžiniška deivė vilkė Moro.

Iš miestelio vadovės, ponios Eboši, Ašitaka sužino, jog tai ji „sukūrė“ demoną šerną, nužudydama vieną iš miško saugotojų – dievą šerną Nago. Jis taip pat sužino, kad miestelis priglaudžia socialiai atstumtuosius, prostitutes ir kitus niekinamus žmones, todėl, nors ir supykęs, supranta, kad kerštas prakeikimo nepanaikins ir nutaria nesmerkti Eboši. Tą pačia naktį į miestelį įsiveržia San, siekdama nužudyti Eboši, nes dieną prieš tai Eboši, vilkų užpuolimo metu, sužeidė deivę vilkę Moro, kurią Mononokė laiko sava mama. Ašitaka nutraukia kovą tarp jų. Palikdamas miestelį su San, Ašitaka yra sužeidžiamas mirtina šautine žaizda. San jį nugabena pas Miško dvasią, kuri išgydo jo žaizdą, bet prakeikimo nepašalina. San pamažu pamilsta Ašitaką.

Princas Ašitaka
Miško dvasia naktibaldos transformacijoje

Tuo metu šernai, vedami dievo šerno Okoto (Okotononušio), išsiruošia į lemiamą kovą su mišką naikinančiais žmonėmis. Vienuolis Džigo slapčia pamato šernų susibūrimą. Džigo perspėja Eboši apie planuojamą šernų antpuolį. Eboši, su savo miesto vyrais ir Džigo užverbuotais medžiotojais, surengia pasalą prie miško. Šernai veržiasi link miestelio, San su vilkais nutaria prisidėti prie jų. Eboši taip pat ruošiasi puolimui ir ketina sunaikinti Miško dvasią. Džigo, kuris, atskleidžiama, iš tikrųjų yra samdinys, turi imperatoriaus pavedimą nužudyti Miško dvasią ir atgabenti jos galvą imperatoriui. Džigo su Eboši susitaria, kad, kai Eboši įveiks Miško dvasią, tuomet, kartu su Džigo pasamdytais vyrais, jie nugalės samurajų vadą Asaną, kuris geidžia pelningos Eboši geležies.

Tuo metu Miško dvasios pagydytas Ašitaka keliauja link Geležies miesto ir pamato jį apgultą Asano samurajų. Iš miesto gynėjų, likusių moterų, jis sužino, kad Eboši išsivedė vyrus į mūšį su šernais ir medžioti Miško dvasios. Norėdamas išgelbėti tiek Miško dvasią, tiek Geležies miesto likusius gyventojus, tarp kurių surado draugų, Ašitaka nuskuba ieškoti Eboši. Atvykęs į mūšio su šernais vietą jis pamato, kad šturmo metu šernai išžudyti. Nei Eboši, nei princesės Mononokės nėra. Tarp kritusių šernų jis pastebi vieną vilkų. Paaiškinęs Geležies miesto vyrams, kad jų miestas yra puolamas, jis sulaukia jų pagalbos. Vyrai sumaištauja prieš Džigo vyrus ir padeda Ašitakai išvaduoti vilką iš po šernų lavonų. Kartu su vilku Ašitaka leidžiasi į mišką, kad surastų Eboši ir San. Tuo tarpu San lydi šernų dievą, sunkiai sužeistą Okotą, kuris pamažu virsta demonu. Juos seka šernų kailiais prisidengę Džigo medžiotojai. Okoto to nenutuokia, nes yra aklas ir neklauso princesės Mononokės perspėjimų. Vienas medžiotojas iš laidynės akmeniu parbloškia San ant demono apimto Okoto. Ją taip pat apima demono galios.

Tuo metu Ašitaka suranda ir perspėja Eboši apie miesto užpuolimą, tačiau Eboši nekeičia plano. Sužeistas Okoto ateina prie stebuklingo ežero miško viduryje, ties kuriuo Miško dvasia persikūnija iš dvasios į elnią ir atvirkščiai. Miško dvasia pasirodo elnio pavidalu, kad atimtų iš nusilpusių ir sužeistų miško dievų, vilkės Moro ir šerno Okoto, jų gyvybes. Ašitaka pats bando išvaduoti Mononokę iš demono gniaužtų, bet jam nepasiseka. Tai padaro vilkė Moro, Mononokės netikroji mama. Pasirodžius Miško dvasiai pasaloje tykojusi Eboši šauna, bet Miško dvasia atlaiko šūvį. Ji atima gyvybes iš Moro ir Okoto, bei pradeda persikūnyti iš elnio į nakties klajūną. Eboši puola prie Miško dvasios ir iš antro karto šūviu nukerta jai galvą. Ašitaka bando jai sukliudyti, bet jam nepavyksta. Pagriebęs galvą Džigo pasišalina, tuo laiku dvasia virsta viską naikinančia stichija, kuri sunaikina mišką ir Geležies miestą. Pavydami Džigo, Ašitaka ir San atima galvą ir grąžina ją dvasiai prieš pat patekant saulei. Dvasia subliūkšta į telkinį ir užliedama plotus išgydo užkrėstuosius, tarp jų San ir Ašitaka. San, vis dar nepasitikėdama žmonėmis, lieka gyventi miške, o Ašitaka nusprendžia pagelbėti išgyvenusiems miestiečiams bei pažada ją lankyti.

Veikėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai:

  • Ašitaka (アシタカ) – paskutinis Emiši genties princas, keliaujantis su raudonąja antilope Jakulu (ヤックル Yakkuru). Pasak Mijadzakio, Ašitaka nėra tipiškas herojus, jis greičiau melancholiškas vaikinas, kuriam likimas lėmė išgelbėti kaimelį.
  • San (サン) – mergina, užauginta vilkų bei jaučianti neapykantą žmonėms.
  • Ponia Eboši (エボシ御前 Eboshi Gozen) – Geležies miestelio valdytoja, savo reikmėms savanaudiškai naudojanti miško išteklius geležies gamybai. Mijadzakis teigia, kad Eboši turėjo skaudžią praeitį, bet tai nebuvo paminėta filme. Taip pat ji turi tvirtą asmenybę, kas parodo, jog ji nežinodama Ašitakos motyvų, leidžia jam laisvai dairytis po miestelį. Mijadzakis dar pridūrė, kad ji nepripažįsta imperatoriaus valdžios, kas atspindi to laikmečio revoliucines pažiūras, bei tai, kad ji, atspindėdama tipišką to laikmečio moters požiūrį, yra linkusi paaukoti tiek save, tiek ir savo žmones, kad įgyvendintų savo svajones.[8] Angliškoje versijoje Eboši įgarsinusi aktorė Minnie Driver pabrėžė, kad „besąlygiškai siekdama užsibrėžtų tikslų, Eboši reprezentuoja vyriškus interesus“[9], taip pat kitų yra traktuojama kaip „kovotoja, novatorė ir globėja“.[10]
  • Džikobas (ジコ坊, angliškoje versijoje žinomas kaip Džigo) – vienuolis ir samdinys, kuris lydi Ašitaką jo kelionėje į vakarus. Mijadzakis nežinojo, kokią asmenybę (vyriausybės šnipo, nindzės, religinės grupuotės nario ar tiesiog geraširdžio žmogaus) jam suteikti, todėl galiausiai pasirinko po kelis elementus iš anksčiau išvardintų.
  • Koroku (甲六 Kōroku) – jaučių varovas, Geležies miesto gyventojas. Po vilkų užpuolimo jis nukrito nuo kalno skardžio ir buvo paliktas Eboši likimo valiai. Ašitaka jį, kartu su sargybiniu, užtinka sunkiai sužeistais ir parveda per užburtą mišką į miestą.
  • Gondza (ゴンザ) – Eboši sargybinių vyresnysis.
  • Moro (モロの君 Moro no Kimi) – didžiulė deivė vilkė, užauginusi San.
  • Hii-sama (ヒイ様?) – žiniuonė iš Ašitakos kaimelio.
  • Okoto (乙事主 Okkoto-nushi) – dievas šernas.

Kiti veikėjai: galvijų prižiūrėtojų vedlys; Džibaširis (ジバシリ); kalnų vilkas (山犬 Yamainu); Nago, dievas šernas, nuo sužeidimų pavirtęs demonu; Toki (トキ), buvusi prostitutė ir Eboši moterų grupės lyderė.

Muzika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Garso takelį filmui sukūrė kompozitorius Joe Hisaishi, Mijadzakis parašė dainos žodžius dvejiems takeliams, „The Tatara Women Work Song“ ir titulinei dainai. Muziką atliko Tokijo filharmoninis orkestras, diriguojamas Hiroši Kumagai (Hiroshi Kumagai). Albumas Japonijoje buvo išleistas 1997 m. liepos 2 d., JAV pasirodė 1999 m. spalio 12 d. Jo trukmė 65 min. ir 5 sek.

Atsiliepimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1997 m. „Princesė Mononokė“, Japonijoje surinkęs 11,3 mlrd. jenų pelno, iškopė į filmų pardavimų viršūnę. Tai buvo pirmasis anime filmas sulaukęs pripažinimo už Japonijos ribų. 2001 m. sausį buvo perkamiausias anime filmas JAV. Vis dėlto tai buvo animacinis filmas, todėl jis nesulaukė finansinės sėkmės ir per pirmąsias aštuonias savaites uždirbo 2 298 191 JAV dolerių.[11] Namų rinkai filmas buvo išleistas VHS, Laserdisc (1998 m. liepos 26 d.) ir DVD (2001 m. lapkričio 21 d.) formatais. DVD pakuotėje buvo įtrauktos ir tarptautinės dubliuotos versijos bei filmo kadruotės.[12]

Filmas pelnė Japonijos kino akademijos „Geriausio filmo“ apdovanojimą; pirmasis animacinis filmas pelnęs šį apdovanojimą. Laikraščio „Mainichi Shinbun“ rengiamuose 52-antruosiuose apdovanojimuose filmui atiteko „Geriausios animacijos“ ir „Gerbėjų pasirinkimo“ apdovanojimai. Žurnalo „Empire“ 500-tuke užėmė 488 vietą.[13] Britų filmų žurnalo „Total Film“ animuotų filmų 50-tuke filmas užėmė 26 vietą.[14] Tinklalapyje Rotten Tomatoes.com filmo kritikų įvertinimo vidurkis − 7,7 balai iš 10[15], Metacritic − 76 balai iš 100 galimų.[16]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Princess Mononoke“. Box Office Mojo. Internet Movie Database. Nuoroda tikrinta 2012-10-12.
  2. McCarthy, Helen (1999). „Princess Mononoke: The Nature of Love“. Hayao Miyazaki: Master of Japanese Animation. Berklis, Kalifornija: Stone Bridge Press. pp. 181–204 psl. ISBN 978-1880656419.
  3. 3,0 3,1 McCarthy (1999), 185 psl.
  4. „Hayao Miyazake Chat Transcript - Movie: Princess Mononoke“. Miramax Films. 1999 m. lapkričio 4 d. Suarchyvuota iš originalo 2007-06-29. Nuoroda tikrinta September 14, 2012.{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  5. „Mononoke DVD Website“. Disney. Nuoroda tikrinta 2012-10-12.
  6. 6,0 6,1 Toshio Uratani (2004). Princess Mononoke: Making of a Masterpiece (Dokumentika). Japonija. Buena Vista Home Entertainment.
  7. „The Animation Process“. Miramax Films. 1999 m. lapkričio 4 d. Suarchyvuota iš originalo 2006-11-20. Nuoroda tikrinta 2012-10-12.{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  8. „Miyazaki on Mononoke-hime“. Nausicaa.net. Nuoroda tikrinta 2013-03-03.
  9. „Princess Mononoke - The Characters“. Miramax Films. p. 5. Suarchyvuota iš originalo 2008-06-16. Nuoroda tikrinta 2013-03-03.
  10. „Princess Mononoke - The Characters“. Miramax Films. p. 7. Suarchyvuota iš originalo 2008-06-16. Nuoroda tikrinta 2013-03-03.
  11. „Anime Radar: News“. Animerica. San Francisco, California: Viz Media. 9 (2): 32. 2001. ISSN 1067-0831. OCLC 27130932. {{cite journal}}: Cite has empty unknown parameter: |month= (pagalba)
  12. „もののけ姫“ (japonų). Walt Disney Japan. Nuoroda tikrinta 2013-03-03.
  13. „The 500 Greatest Movies of All Time“. Empire. Bauer Consumer Media. Nuoroda tikrinta 2012-10-12.
  14. http://www.totalfilm.com/features/50-greatest-animated-movies
  15. http://www.rottentomatoes.com/m/princess-mononoke/
  16. http://www.metacritic.com/movie/princess-mononoke

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.