Piratų Aukso amžius

Juodabarzdis kovoja su leitenantu R. Meinardu.

Amaro Pargo buvo vienas iš labiausiai žinomų piratų Piratų Aukso amžius.

Piratų Aukso amžius (angl. Golden Age of Piracy) − bendras istorikų terminas, apibūdinantis piratų aktyvius veiksmus nuo 1650 iki 1730 m.

Manoma, kad Piratų Aukso amžius prasidėjo atradus Naująjį pasaulį, t. y. Amerikos žemyną. Daugiausiai piratavimas buvo paplitęs Karibų jūros regione. Tačiau piratai plėšikavo ir prie Vakarų Afrikos, Amerikos bei Indijos vandenyno krantų.

Pirmieji įrašai apie Piratų Aukso amžių buvo publikuoti 1894 m. britų žurnalisto Džordžo Pauelo (George Powell). Kiek vėliau istorikas Džonas Fiskė (John Fiske) priskyrė šiam periodui ir Berberų korsarus bei Rytų Azijos piratų plėšikavimus.

Vieni iš garsiausių to amžiaus piratų buvo: Edvardas Tečas (Juodabarzdis), Henris Everis, Edvardas Lou ir Bartolomėjus Robertsas. Deja, daugiau ar mažiau patikimos informacijos apie jų veiklą iki mūsų dienų neišliko. Šiandien remiamasi daugiausiai literatūriniais aprašymais.

Daug daugiau gyvenimo faktų išliko apie garsiausią piratą pasaulyje − Henrį Morganą. Ypatingai jo pastangomis Britų imperijai pavyko kuriam laikui kontroliuoti Karibų jūros regioną. Jis taip pat aktyviai dalyvavo puolant Panamą, o paskutinius gyvenimo metus praleido būdamas Jamaikos gubernatoriumi.

Piratų Aukso amžius baigėsi, kai pagrindiniai piratai buvo išgaudyti ir jiems viešai įvykdyta mirties bausmė. Tai turėjo atgrasinti kitus nuo piratavimo. Prie to prisidėjo ir visuomenės nepakantumas piratavimui, nes pakrančių gyventojai vis labiau ėmė priklausyti nuo jūrinės prekybos.

Nuorodos

• Piratų aukso amžius Archyvuota kopija 2012-12-01 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)