Japonų piratai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Wako plėšikavimo maršrutai
Wako plėšikavimas (tapyba, XVI a.).

Japonų piratai (倭寇 jap. wako, kin. woukou) – piratai, siautę Pietų Kinijos jūroje XIV–XVII a. Nors jie vadinosi japonų piratais, tautinė sudėtis buvo labai mišri: reiduose dalyvaudavo ne tik japonai, bet ir kinai, korėjiečiai. Spėjama, kad klestėjimo metu tarp jų tikri japonai sudarė tik vieną trečdalį.

Japonų piratų suklestėjimą nulėmė Japonijos prekybinė izoliacija nuo Kinijos, kuomet šią ėmė valdyti Juan dinastija. Tai grėsė ekonominiu nuosmukiu, todėl reikėjo atrasti naują prekybos būdą.

Taip XIV a. vid. tarp šių dviejų šalių ėmė rastis nelegali prekyba. Čia lemtingą vaidmenį suvaidino piratai. Savo bazes įtvirtinę šiaurės Kiūšiū ir Cušimos salose, jie siaubė Korėjos pusiasalio bei Šiaurės Kinijos pakrantes, žudė žmones, plėšė gyvenvietes. Didžiausias proveržis buvo 1377 m., kai Korėja buvo užpulta net 50 kartų. Kinija ir Korėja ne kartą ragino Japoniją susitvarkyti su piratais, tačiau ši buvo bejėgė prieš šią naują atsiradusią „valstybę“ jūroje.

Nors kinai ir korėjiečiai patys ėmėsi iniciatyvos, rengdami negailestingas jūrines operacijas, užimdami Cušimą, ir iki XV a. piratų grėsmė buvo apmalšinta, tačiau jie išliko labai aktyvūs iki pat XVII a.