Pinigų politika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Pinigų politika, monetarinė politika - valstybės vykdoma pinigų leidyba, kurso palaikymo, nacionalinės valiutos politika.

Beveik visada valstybės siekė įvesti savo nacionalinę valiutą. Ją įvedinėjant iš karto pradėdavo vykdyti monetarinę politiką. Su Europos Sąjungos atsiradimu pirmą kartą įvyko toks atvejis, kad iš karto daug valstybių perėjo prie vienos valiutos euro ir bendrai pradėjo vykdyti monetarinę politiką.

Turinys[taisyti | redaguoti kodą]

Monetarinę politiką sudaro:

  1. Grynųjų pinigų kiekio apyvartoje kontroliavimas. Šiuolaikiniais laikais, daugiausiai pinigų yra laikoma elektroniniame pavidale, mažesnė dalis yra popieriniai pinigai. Valstybė nustato kokia rezervinė pinigų dalis turi būti bankuose nuo jiems patikėtų pinigų. Didesnis grynųjų pinigų kiekis ir rezervas bankuose mažiną pinigų multiplikaciją, o tuo pačiu ir infliaciją.
  2. Palūkanų normos. Valstybė pradeda skolintis pinigus už nacionaline valiutą, tokiu būdu nurodo kokiomis orientacinėmis palūkanomis bankams skolinti pinigus. Įprastai valstybės paskolos palūkanos yra mažesnės negu bankų palūkanos kitiems klientams, nes valstybė laikoma patikimesniu partneriu ir reikia mažiau išlaidų kontroliuoti jos mokumą.
  3. Valiutos kurso kontroliavimas. Valstybė kontroliuoja savų pinigų kursą. Tam imamasi įvairių priemonių, dažniausiai tai reguliuojama per valstybės biudžeto deficitą, koreguojant palūkanas, superkant nuosavą valiutą panaudojus kitų valstybių valiutų rezervus ar ją dalinai ar net visiškai devalvuojant.
  4. Pinigų spausdinimas. Valstybė rūpinasi pinigų saugumu, techniniu apsaugojimu nuo valiutos klastojimo, taip pat numato kupiūrų dydį, nominalą, įvairių nominalų kiekį.
    Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas nuvažiavęs į JAV ir pamatęs dolerius 1961 m. įvedė tokius pakeitimus: nurodė rublius spausdinti mažesnius dydžiu, o nominalą padarė 10 kartų mažesnį (nubraukė po nulį). Taip pat nurodė visas kainas ir atlyginimus skaičiuoti 10 kartų mažesnėmis kainomis.
    Atgavus Lietuvai nepriklausomybę pirmieji atspausdinti litai buvo nepatenkinamos kokybės ir siekiant nacionalinę valiutą apsaugoti nuo klastojimo buvo nuspręsta litus spausdinti geresnės kokybės.