Pietų minų tarmės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Pietų minų tarmės
闽南语, Bân-lâm-gú
KalbamaPietryčių Kinija, Taivanas, Pietryčių Azija ir kt.
Kalbančiųjų skaičius>47 mln.
Kilmėkinų-tibetiečių
*kinų
**minų
***pietų minų
Rašto sistemoskinų raštas, lotynų (peh-oe-ji), katakana
Kalbos kodai
ISO 639-2zh
ISO 639-3nan

Pietų minų tarmės, pietų minų kalba, min-nanų kalba (kin. 闽南语, pinyin: Mǐnnán Yǔ, sav. Bân-lâm-gú) – viena iš kinų kalbos tarmių grupių, priklausanti minų tarmių pogrupiui, kurio tarmės vartojamos pietrytinėje Kinijos dalyje. Pietų minų tarmė, ar tiksliau keleto tarmių grupė vartojama daugiausia Pietų Kinijos jūros pakrančių miestuose bei kinų apgyvendintose salose, taip pat gausios kinų diasporos pasaulyje.

Pietų minų tarmės pagal lingvistinius kriterijus galėtų būti laikomos atskira kalba, tačiau tradiciškai priskiriamos kinų kalbai. Vartojamos daugiausia kaip šnekamoji kalba ~47 milijonų žmonių.

Tarmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pietų minų tarmės

Išskiriamos 3 pagrindinės pietų minų tarmės:

Standartizacija ir užrašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Standartizuota minnan kalba, užrašyta lotynų raštu

Minnan kalba, kaip ir kantoniečių kalba, turi standartinę formą, kuri sudaryta Hokien dialekto pagrindu. Ją standartizavo Taivane ir Siamenyje (šio dialekto areale) veikę XIX a. krikščionių misionieriai, kurie išleido šios kalbos žodynus, į ją išvertė Bibliją ir kitus raštus. Standartizuojant kalbą buvo sukurta jos rašytinė forma, pritaikant lotynų raštą. Ši romanizacijos sistema buvo žinoma kaip „vietinis raštas“ (白話字 pe̍h-ōe-jī) arba „bažnytinis užrašymas“ (教羅 Kàu-lô).

Kadangi nuo XIX a. pabaigos Taivano sala buvo politiškai atskirta nuo likusios Kinijos, čia naudojamai minnan kalbai ilgainiui prigijo „taivaniečių kalbos“ pavadinimas. XX a. pradžioje Taivano minnan kalbai rašyti japonai pritaikė katakanos rašmenis. Nuo XX a. vidurio, siekiant įtvirtinti mandarinų kalbą kaip vienintelę standartinę, Taivane uždrausta rašyti min-naniškai, ir ji vėl tapo išimtinai šnekamąja. Žemyne Kinijoje naudojamai min-nanų kalbai 1960 m. buvo sukurta speciali romanizacijos sistema, bet skirta daugiau mokslo tikslams.

Nuo XX a. pabaigos Taivane vyksta šios kalbos judėjimas, dėl ko vėl buvo leista ja rašyti, pasirinktinai mokyti jos mokyklose. Vietomis naudojama užrašuose.

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pietų minų tarmių savybės turi daug bendrų bruožų su Tangų dinastijos standartine kinų kalba. Šios tarmės pasižymi sudėtingesne fonologija, negu mandarinų ar Kantono tarmės. Turi 6 tonus, paplitę toniniai sandhi.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Wikipedia
Wikipedia