Pietų minų tarmės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pietų minų tarmės
闽南语, Bân-lâm-gú
Kalbama: Pietryčių Kinija, Taivanas, Pietryčių Azija ir kt.
Kalbančiųjų skaičius: >47 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių:
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

kinų-tibetiečių
*kinų
**minų
***pietų minų

Rašto sistemos: kinų raštas, lotynų raštas
Oficialus statusas
Oficiali kalba:
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1:
ISO 639-2: zh
ISO 639-3: nan

Pietų minų tarmės (kin. 闽南语, pinyin: Mǐnnán Yǔ, sav. Bân-lâm-gú) – viena iš kinų kalbos tarmių grupių, priklausanti minų tarmių pogrupiui, kurio tarmės vartojamos pietrytinėje Kinijos dalyje. Pietų minų tarmė, ar tiksliau keleto tarmių grupė vartojama daugiausia Pietų Kinijos jūros pakrančių miestuose bei kinų apgyvendintose salose, taip pat gausios kinų diasporos pasaulyje.

Išskiriamos 3 pagrindinės pietų minų tarmės:

Pietų minų tarmės

Pietų minų tarmės lingvistiškai galėtų būti laikomos atskira kalba, tačiau tradiciškai priskiriamos kinų kalbai. Vartojamos daugiausia kaip šnekamoji kalba ~47 milijonų žmonių. Taivane hokkien tarmė vietomis naudojama užrašuose. Pietų minų tarmės siejamos su Tangų dinastija. Šios tarmės pasižymi sudėtingesne fonologija, negu mandarinų ar Kantono tarmės. Turi 6 tonus, paplitę toniniai sandhi.

Nuorodos [taisyti]