Pierre de La Rue

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pjeras de La Ru (arba Riu, pranc. Pierre de La Rue, kiti vardo variantai: Pierchon, Perchon, Pierson, pavardės – de la Rue, De La Rue; apie 1452 − 1518 m. lapkričio 20 d.) – prancūzų-flamandų (arba Nyderlandų) muzikos mokyklos, renesanso kompozitorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pjeras de La Ru gimė apie 1452 m., tikriausiai Turnė, Jehan de la Rue ir Gertrud de la Haye šeimoje.[1] Mokėsi vietos katedroje. Apie 1469-70 metus buvo profesionaliu dainininku Briuselio Šv. Gudulos bažnyčioje. 1471-72 m. paminėtas tarp Gento Šv. Jokūbo bažnyčios dainininkų. Kitos vietos, kur jis dainavo buvo Njivportas, Kelnas ir, tikriausiai, Kambrė katedra. 1489 m. jis paliko Kelną ir persikraustė į Hertogenbosą, kur dainavo Dievo Motinos religinėje bendruomenėje iki 1492 m. Manoma, kad De la Ru buvo vienas iš retų Nyderlandų mokyklos kompozitorių, kuris nepabuvojo Italijoje.

Maždaug 1492 m. jis prisijungė prie grupės dainininkų Habsburgų dinastijos, kuri tuo metu valdė Burgundijos Nyderlandus, dvare. Tarnavo Maksimilijonui I, Pilypui I Gražiajam. Kartu su dvaro trupe pabūvojo Prancūzijoje (1501−1503 m.), Ispanijoje (1501−1503, 1506 m.). 1506 m. buvo likęs tarnauti Pilypo I našlei Chuanai Ispanijoje. 1508 m. grįžo į Flandriją, tarnavo regentei Margaritai Austrei. 1516 m. jis pasitraukė iš tarnystės į Kortrijką, kur mirė 1518 m. lapkričio 20 d. Pjero de La Ru kūrybinį palikimą sudaro daugiau nei 30 mišių, apie 45 motetus, 8 magnifikatus, apie 30 pasaulietinių dainų. Jo išlikusi kūryba iš amžininkų nusileidžia tik Josquin des Prez, Heinrich Isaac ir Jean Mouton palikimams. Pirmieji De la Ru muzikos leidiniai pasirodė XV a. pabaigoje. Tiksliai jie nėra datuoti. De la Ru buvo paveiktas Žoskeno kūrybos, greičiausiai pažinojo jį asmeniškai. Kai kurie kūriniai po jo mirties buvo priskiriami Žoskenui. De la Ru praplėtė tuometinės muzikinės kalbos ribas naudodamas ženkliai daugiau atsitiktinių natų ir rašydamas partijų dalis labai žemame natų registre.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Honey Meconi, Oxford Music Online
  2. Honey Meconi, Oxford Music Online

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]