Nyderlandų mokykla (muzika)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Nyderlandų mokykla, kitaip vadinama Franko-flamandų mokykla (franko-nyderlandų mokykla, prancūzų-flamandų mokykla) – renesanso epochos polifoninės muzikos mokykla, vienijusi grupę kompozitorių, kurių dauguma buvo kilę iš Heno, Brabanto pietų regiono, Šiaurės Prancūzijos ir aplinkinių artimų regionų. Nyderlandų mokykla klestėjo ir buvo pirmaujanti Europoje apie 1400−1600 metų laikotarpyje. Jos kompozitoriai dirbo Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos valstybių valdovų dvaruose ir dominavo Europos muzikinėje kultūroje iki XVI a. pabaigos, kada įtaka pradėjo dalintis su iškilusiomis Italijos polifoninės muzikos mokyklomis.

Tradiciškai išskiriami trys reikšmingiausi mokyklos atstovai: Gijomas Diufai (ankstyvoji fazė), Žoskenas Deprė (vidurinioji) ir Orlandas Lasas (vėlyvoji fazė). Kitais žymiais mokyklos atstovais įvardijami Johanesas Okehemas, Jakobas Obrechtas, Žilis Benšua ir kt. Tik nedaugelis kompozitorių išties buvo prancūzais ir dar mažiau jų buvo kilę iš regiono, kuris dabar žinomas Nyderlandais.

Mokyklos pavadinimas vienareikšmiškai nėra nusistovėjęs. Vakarų Europos ir anglosaksiškų šalių literatūroje labiau vartojamas franko-flamandų mokyklos, Lietuvoje, Rusijoje – Nyderlandų mokyklos terminas. Mokyklos kompozitoriai skirstomi kartomis arba mokyklos vystymasis – periodais. Šie skirstymai irgi nenusistovėję. Grupei kompozitorių suteikiamas atskiros Burgundijos mokyklos pavadinimas, nes jie dirbo Burgundijos hercogo dvare. Vėlesni kompozitoriai gali būti išskirti į flamandų mokyklą. Tarp Nyderlandų mokyklos pasiekimų yra polifoninės kūrinio struktūros ištobulinimas suteikiant jos partijoms lygų reikšmingumą. Ir, pradedant nuo Žoskeno Deprė, šiam tikslui pasiekti buvo pradėtos naudoti imitacijos (kuomet viena partija imituoja kitos partijos melodijinį judesį).[1] Pagrindinę Nyderlandų mokyklos kompozitorių kūrybos dalį sudaro mišios ir motetai. Dirbdami užsienio valdovų dvaruose kompozitoriai, taipogi, paliko daug kūrinių ir dainų tų kraštų kalbomis – madrigalų, vilanelų, lydų, šansonų.

Nyderlandų mokyklos atstovų skirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Burgundijos mokykla.[2]

  • Jacobus Vide (m. 1433), Nicolas Grenon (apie 1375−1446), Pierre Fontaine (apie 1380−apie 1450), Gilles Binchois (apie 1400−60), Guillaume Dufay (apie 1397−1474), Hayne van Ghizeghem (apie 1457−97), Robert Morton (apie 1430−79).

Flamandų mokykla. Nyderlandų mokyklos atstovų skirstymas kartomis.[3]

  • 1425 m. Johannes Ockeghem (apie 1430−95), Antoine Busnois (m. 1492), Jacques Barbireau (apie 1408−91), Philippe Basiron.
  • 1450 m. Jacob Obrecht (1452−1505), Gaspar van Weerbecke (apie 1445−po 1514), Heinrich Isaac (apie 1450−1517), Josquin des Prez (apie 1450−1521), Pierre de La Rue (m. 1518), Loyset Compere (apie 1455−1518).
  • 1475 m. Jean Mouton (apie 1470−1522), Antoine de Fevin (1474−1512), Adrian Willaert (apie 1490−1562), Nicolas Gombert (apie 1490−1556), Jean Richafort (apie 1480−1548).
  • 1500 m. Jachet Berchem (?−?), Jachet de Mantoue (apie 1495−1559), Jacques Buus (m. 1565), Jacob Arcadelt (apie 1505−apie 1560), Jacobus Clemens (Clemens non Papa; apie 1510−apie 1556), Philippe Verdelot (mirė apie 1550).
  • 1525 m. Cipriano de Rore (1516−65), Philippe de Monte (1521−1603), Jacobus de Kerle (1531/32−91), Orlando di Lasso (1532−94), Giaches de Wert (1535−96).
  • 1550 m. Jacob Regnart (apie 1540-99), Charles Luython (apie 1556−1620), Giovanni (Jean de) Macque (apie 1550−1614).

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. „Harvard Dictionary of Music“. The Beiknap Press of Harvard University Press, - 1975. ISBN 0-674-37501-7. p. 319
  2. „Harvard Dictionary of Music“. The Beiknap Press of Harvard University Press, - 1975. ISBN 0-674-37501-7. p. 141
  3. „Harvard Dictionary of Music“. The Beiknap Press of Harvard University Press, - 1975. ISBN 0-674-37501-7. p. 319

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]