Phil Collins

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Phil Collins
Biografija
Pilnas vardas Phillip David Charles Collins
Gimė 1951 m. sausio 30 d. (64 metai)
Kilmė Jungtinė Karalystė Anglija, JK
Žanrai Progresyvus rokas
Pop rokas
Soft rock
Adult contemporary
Jazz fusion
Big band
Kūrinių kalbos anglų
Veikla vokalistas, būgnininkas, aktorius, kompozitorius
Instrumentai vokalas, būgnai, pianinas, klavišiniai, mušamieji, trimitas
Aktyvumo metai su Flaming Youth: 1968–1970
su Genesis: 1970–1996, 2006–dabar
Solo: 1980–dabar
Įrašų kompanija Virgin
Atlantic
Svetainė philcollins.co.uk

Philip David Charles Collins (g. 1951 m. sausio 30 d., Midlsekse, Anglija) – Did. Britanijos dainininkas, progresyvaus roko ir pop roko grupės „Genesis“ vokalistas ir būgnininkas, 7-ių „Grammy“, 5-ių „Brit Award“, 3-ių „American Music Award“, 2-ių „Auksinių gaublių“ ir „Oskaro“ apdovanojimų laureatas, Karališkojo Viktorijos ordino leitenantas. Dainininką garsina tokie Nr. 1 pozicijas topuose pasiekę hitai kaip „Another Day in Paradise“, „Easy Lover“, „A Groovy Kind of Love“, „In The Air Tonight“ ir kt. Collinsas yra gavęs žvaigždę Holivudo šlovės alėjoje, priimtas į „Dainų autorių šlovės muziejų“ (Songwriters Hall of Fame), o su „Genesis“ – ir „Rokenrolo šlovės muziejų“ bei pripažįstamas kaip vienas talentingiausių būgnininkų. 150 mln. solinių įrašų pardavęs dainininkas įeina į visų laikų geriausiai perkamų muzikos atlikėjų sąrašo 20-ką, o tarp 25-ių perkamiausių jį dar sykį galima rasti ir su „Genesis“.[1] Ph. Collins taip pat yra sukūręs animacinių filmų garso takelius ir bei suvaidinęs kine.

„Genesis“ ir solinė karjera[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmąjį būgnų komplektą būsimasis muzikantas gavo, būdamas 5-ių. Besimokydamas mokykloje, įkūrė grupę „Real Thing“, vėliau prisijungė prie grupės „Freehold“, tada – „Hickory“ (kuri netrukus persivadino į „Flaming Youth)“, bendradarbiavo su George Harrison. 1970 m. Ph. Collins tapo grupės „Genesis“ (kuri susikūrė 1967 m.) būgnininku. Kai 1975 m. iš jos pasitraukė vokalistas Peter Gabriel, grupė turėjo beveik pusę mln. svarų sterlingų skolos ir nemažai klausytojų bei muzikinių leidinių prognozavo, jog „Genesis“ žlugs. Tačiau likę nariai nutarė tęsti veiklą ir pradėjo intensyviai ieškoti naujo vokalisto. Jie išplatino skelbimus ir net 18 mėnesių rengė perklausas, tačiau išklausę virš 400 muzikantų, jie taip ir nerado tinkamo kandidato. Kai galiausiai P. Collins nenoriai pats stojo prie mikrofono, likę grupės nariai vienbalsiai nusprendė, kad tinkamesnio varianto net nebereikia ieškoti.[2] Sekančiais metais išleistas grupės albumas „A Trick of the Tail“ nuojautą patvirtino – grupė sėkmingai padengė skolas ir ne tik: albumas buvo parduotas didesniu tiražu nei visi ankstesni 6 su P. Gabrieliu išleisti albumai kartu sudėjus.[3] Toliau eksperimentuodama muzikiniuose ieškojimuose, sulyg kiekvienu nauju albumu „Genesis“ tapo vis populiaresnė, kol galiausiai tapo viena įtakingiausių pasaulio grupių. 1977 m. grupė tapo trio (Ph. Collins, T. Banks, M. Rutherford), ir ši jos sudėtis nepakito beveik 20 metų – ilgiausiai per jos gyvavimo laikotarpį. Penki iš eilės išleisti studijiniai „Genesis“ albumai buvo parduoti apie 150 mln. tiražu, pasiekė 1-ą Did. Britanijos topo vietą ir aukštas pozicijas JAV. Grupė net 4 kartus koncertavo Vemblio stadione ir buvo priimta į Rokenrolo šlovės muziejų.

1981 m. Ph. Collins išleido savo pirmąjį albumą „Face Value“, kuriuo pažymėjo labai sėkmingos solo karjeros pradžią, tačiau grupės „Genesis“ jis neapleido, paraleliai derindamas abi veiklas.[4] 1984 m. jis taip pat buvo sudalyvavo garsiajame „Band Aid“ projekte, kurio įrašytame kūrinyje „Do They Know it’s Christmas?“ ne tik dainavo, bet ir grojo būgnais (ši daina tapo geriausiai perkamu Did. Britanijos singlu muzikos istorijoje, iki 1997 m. jį aplenkė Elton John „Candle in the Wind“).

„Genesis“ vokalistu Phil Collins buvo iki 1996 m. (daugiau nei 20 metų) ir galiausiai pasitraukė, norėdamas visą savo dėmesį skirti sėkmingai solinei karjerai. Tais pačiais metais jis įkūrė „The Phil Collins Big Band“, kurioje grojo būgnais. Grupė atlikdavo įvairių „Genesis“ ir Collinso solinės karjeros hitų džiazo bigbendo versijas. Tačiau kai „Genesis“ susirado naują vokalistą Ray Wilson ir išleido vieną albumą, paskelbė apie veiklos pertrauką, ir po 10 metų – 2006 m. – grupė vėl atsikūrė ankstesniąja sudėtimi: Collins, Tony Banks ir Mike Rutherford, kurie 2007 m. Europoje ir Š. Amerikoje surengė koncertinį turnė „Turn It On Again: The Tour“.

2010 m. išleidęs 8-ąjį solinį albumą „Going Back“, 2011 m. Ph. Collins nutarė padaryti karjeros pertrauką, bet vėliau paskelbė nutraukiantis muzikinę karjerą dėl sveikatos problemų (klausos dešinėje ausyje praradimo bei negalėjimo pilnavertiškai groti būgnais) bei noro daugiau skirti dėmesio savo šeimyniniam gyvenimui. Nepaisant to, 2013 m. gale jis pranešė galvojantis apie sugrįžimą į sceną, naujų dainų įrašinėjimą bei „Genesis“ atkūrimą koncertiniam turui.[5]

Indėlis į kiną[taisyti | redaguoti kodą]

Phil Collins karjera pramogų versle prasidėjo dar vaikystėje, kuomet jis britų kino juostose vaidino vaikiškas roles. Vėliau, jau tapęs garsiu muzikantu, Collinsas trumpam vėl sugrįždavo prie aktorystės. Žymiausios jo rolės – pagrindinis Basterio Edvardso vaidmuo 1988 m. britų biografiniame kino filme „Buster“ apie traukinio apiplėšimą bei pagr. Rolando Kopingo vaidmuo 1993 m. australų juodojoje komedijoje „Frauds“; taip pat rolė vienoje garsaus serialo „Majamio policija“ serijoje.

Ph. Collinso diskografijoje svarbią vietą užima muzika filmų garso takeliams – jo sukurtos dainoms skambėjo filmuose „Against All Odds“ (daina „Against All Odds (Take a Look at Me Now)“; buvo nominuota „Oskarui“), „White Nights“ („Separate Lives“ kartu su Marilyn Martin; nominuota „Oskarui“), „Buster“ („Two Hearts“ – vėlgi nominuota „Oskarui“, „Groovy Kind of Love“, „Loco in Acapulco“ bei „Big Noise“), V. Disnėjaus animacinių filmų „Tarzanas“ bei „Brolis Lokys“ muzikiniai takeliai.

Asmeninis gyvenimas[taisyti | redaguoti kodą]

Ph. Collinso dainų tekstai neretai atspindėdavo jo asmeninio gyvenimo peripetijas (ypač – jo debiutiniame solo albume „Face Value“, kurį kurdamas jis išgyveno pirmosios santuokos pabaigą). Visos 3 dainininko vedybos baigėsi skyrybomis. Jis turi 4 vaikus.

Su pirmąja žmona, kanadiete Andrea Bertorelli jis susituokė 1975 m. ir susilaukė sūnaus Simono, kuris taip pat tapo muzikantu. Dešimtajame dešimtmetyje Simon Collins turėjo topuose keletą solinių hitų, o vėliau tapo grupės „Sound of Contact“ vokalistu ir būgnininku.

Antrąją žmoną Jill Tavelman Collinsas vedė 1984 m. 1989 m. jiedu susilaukė dukters Lily, o 1996 m. išsiskyrė. Būdama 2-ių metų, Lily debiutavo mažajame ekrane, BBC seriale „Growing Pains“, vėliau rašė savaitines apžvalgas paauglių leidiniams. Po tėvų skyrybų ji kartu su motina persikraustė į Los Andželą (JAV), baigė Pietų Kalifornijos universitete žurnalistiką ir ėmė vaidinti kine. Suvaidinusi ne viename sėkmingame filme ir laimėjusi apdovanojimų, šiuo metu Lily Collins laikoma viena perspektyviausių jaunųjų Holivudo aktorių.

1999 m. Ph. Collins vedė Orianne Cevey ir kartu apsigyveno jos gimtojoje Šveicarijoje. Jiedu susilaukė 2 sūnų – Nicholas ir Matthew. 2006 m. pora paskelbė apie skyrybas, bet žmonai namą palikęs Collinsas nusipirko kitą netoliese, idant galėtų kiekvieną dieną bendrauti su vaikais.

Būdamas 5-ių, dainininkas išgirdo apie Alamo mūšį, įvykusį 1836 m. Teksase (JAV). Nuo to laiko jis aistringai domisi jo istorija ir yra surinkęs didžiausia pasaulyje laikomą jos artefaktų kolekciją.[6] 2012 m. jis parašė knygą „The Alamo and Beyond: A Collector's Journey“. 2014 m. Collinsas kolekciją padovanojo Alamo muziejui Teksase. Vėliau ji bus perkelta į 100 mln. dol. vertinamą muziejų, pavadintą „The Phil Collins Alamo Collection“.

Pripažinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Phil Collins yra vienas iš didžiausią pripažinimą pelniusių pasaulyje muzikantų – parduota virš 300 mln. jo įrašų: 150 mln. kartu su „Genesis“ ir 150 mln. jo solinių darbų. Tiek su vienu, tiek su kitu iš šių pasiekimų jis patenka tarp 25-ių sėkmingiausių atlikėjų per visą muzikos istoriją sąrašą. Pažymėtina, kad Ph. Collins yra vienas vos iš trijų atlikėjų, kuriam tą pavyko padaryti tiek kartu su grupės, tiek ir su solo darbais (kiti du yra Michael Jackson ir Paul McCartney).

1985 m. JAV singlų tope pirmą vietą pasiekė net 3 šio britų atlikėjo dainos – daugiau už bet kurį kitą atlikėją tais metais. Iš viso 9 Ph. Collinso dainos užkopė į 1-ą JAV bei Did. Britanijos singlų topo vietą: 7-ios JAV („Against All Odds (Take a Look at Me Now)”, „One More Night“, „Sussudio“, „Separate Lives“ su Marilyn Martin, „A Groovy Kind of Love“, „Two Hearts“ bei „Another Day in Paradise“) ir 3 – Did. Britanijoje („You Can’t Hurry Love“, „Easy Lover“ bei „A Groovy Kind of Love“), o tai pažymėjo dar didesnę jo sėkmę nei kartu su „Genesis“. O susumavus solo ir bendrus Collinso hitus, jis 9-ajame dešimtyje „JAV Billboard Hot 100“ Top 40-uke turėjo daugiausiai kūrinių iš visų atlikėjų.

Dainos „Two Hearts“ (panaudota filme „Buster“) bei „You’ll be in My Heart“ (panaudota anim. filme „Tarzanas“) pelnė Ph. Collinsui po „Auksinį gaublį“, o pastaroji dar ir bene patį vertingiausią pramogų pasaulio apdovanojimą – Kino Akademijos „Oskarą“. 2002 m. dainininkas gavo „Disnėjaus legendos“ apdovanojimą (tapo jauniausiu atlikėju, kada nors pelniusį šį apdovanojimą). 1999 m. jis gavo savo žvaigždę Holivudo Šlovės alėjoje, 2003 m. priimtas į „Dainų autorių šlovės muziejų“ (Songwriters Hall of Fame) Niujorke, o 2010 m. kartu su „Genesis“ buvo įtrauktas į „Rokenrolo šlovės muziejų“.

Ph. Collinsas už savo muzikinę ir asmeninę veiklą yra gavęs ne vieno universiteto (Farlio Dikinsono Menų universiteto, Berklio muzikos koledžo, Makmerio universiteto Teksase) garbės daktaro laipsnį. 2015 m. už Teksaso muziejui padovanotą Alamo mūšio artefaktų kolekciją Collinsui suteiktas Teksaso garbės piliečio vardas.

Diskografija[taisyti | redaguoti kodą]

Studijiniai albumai[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1981 m. – Face Value
  • 1982 m. – Hello, I Must Be Going!
  • 1985 m. – No Jacket Required
  • 1989 m. – …But Seriously
  • 1993 m. – Both Sides
  • 1996 m. – Dance Into the Light
  • 2002 m. – Testify
  • 2010 m. – Going Back

Filmų garso takeliai[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1999 m. – Tarzan
  • 2003 m. – Brother Bear

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]