Pesčių paminklas partizanams
| Pesčių paminklas partizanams | |||
|---|---|---|---|
  Pesčių paminklas partizanams |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | ||
| Aukštis | Paminklo – 2,4 m | ||
| Plotas | 0,01 ha | ||
| Naudotas | 1946–1947 m. (paminklas pastatytas 1997 m.) | ||
| Registro Nr. | 39196 | ||
Lietuvos partizanų kapas (nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektas: unikalus kodas 39196) yra šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Klecininkų (Pesčių) kapinėse (Imbarės seniūnija), 300 m į vakarus nuo kelio Kretinga-Salantai, 50 m į šiaurės rytus nuo Pestupio, jo kairiajame krante.
Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Partizanai palaidoti Klecininkų (Pesčių) senųjų kapinių vakarinėje dalyje. Kapą ženklina paminklas.
Paminklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paminklas lauko akmenų mūro, plokščias, dviejų tarpsnių, stačiakampio plano, siaurėjantis į viršų, su metalinio ornamentuotu kryželiu. Priekiniame fasade įmontuota netaisyklingos arkos pavidalo, juodo šlifuoto akmens memorialinė lenta, kurioje iškaltas Vyčio kryžius, apjuostas ąžuolo lapų vainiko, o po juo – užrašas: „ŽUVUSIEMS PARTIZANAMS / UŽ LIETUVOS LAISVĘ 1946–1947 / JUOZAS SODYS / BRONIUS JURČIUS / JONAS SALYS / PETRAS PAULIUS / BERNARDAS PAULIUS // KRETINGOS RAJONO TAUTININKAI IR JŲ RĖMĖJAI“. Paminklo papėdėje įbetonuotas juodo šlifuoto akmens blokelis, kurio nuožulniame paviršiuje iškalta: „1997 10 12“. Paminklo aukštis – 2,56 m, plotis – 2,00 m, storis – 0,7 m .
Priešais paminklą yra 3×3 m dydžio simbolinio kapo plotas, kurį juosia akmenų skaldos mūro bortelis. Teritorijos plotas – 0,01 ha.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Klecininkų (Pesčių) senosiose kapinėse 1946–1947 m. artimieji slaptai palaidojo Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanus Bronislovą Jurčių, Joną Salį, Juozą Sodį, Bernardą ir Petrą Paulius, žuvusius Salantų-Platelių apylinkėse.
Juozapas Sodys (1903–1946) kilęs iš Pesčių. Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, policininkas, nuo 1944 m. partizanas, Kardo rinktinės štabo narys.
Bronislovas Jurčius (1916–1946) kilęs iš Salantų valsčiaus. Kardo rinktinės Tauragio (Salantų) kuopos partizanas. Žuvo 1946 m. gruodžio 17 d. kartu su Juozu Sodžiu Pesčių kaime, per susišaudymą su MGB Salantų valsčiaus poskyrio įgulos kareiviais ir stribais. Jų kūnus stribai sumetė į Salanto upę, iš kurios artimieji ištraukė ir slapta palaidojo netoliese esančiose neveikiančiose kaimo kapinėse.
Broliai Bernardas ir Petras Pauliai gimė Šateikiuose (Platelių vls.). Bernardas Paulius buvo Kardo rinktinės Žygimanto kuopos būrio vadas, o Petras Paulius – partizanas. Abu žuvo 1947 m. sausio 17 d. MVD Platelių poskyrio organizuotos karinės-čekistinės operacijos metu. Jų kūnus rado sužalotus, kruvinus, sumestus į durpyną, buvusį Salanto slėnyje ties Žvainių kaimu (Salantų vls.).
Jonas Salys gimė Sėlenių kaime (Salantų vls.). Žuvo 1947 m. vasario mėn. MVD karinės-čekistinės operacijos metu.
Žuvusiems partizanams atminti 1997 m. pastatytas paminklas, kurio projekto autorius – inžinierius Vytautas Valiukonis, Kretinga. Paminklą talkų būdu statė Kretingos rajono tautininkai ir jų rėmėjai. Statybos iniciatorius – Rimgaudas Strazdas, statytojai – R. Strazdas, S. Simutis, A. Mažylis, K. Misevičius, V. Labunskas, V. Baras, V. Valiukonis, K. Baužys. Statyta už paaukotas lėšas. Statybine medžiaga parėmė UAB „Sija“ (direktorius Alfonsas Šimkus). Rėmėjai – P. Rimkus, V. Papreckis, K. Mikaločius, G. Vaniuchina su šeima, Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir Tėvynės sąjungos (konservatorių) Salantų skyrių nariai. Paminklo šventinimo iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Švitra.
2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos partizanų kapas paskelbtas registriniu kultūros paveldo objektu, turinčiu istorinį ir memorialinį vertingųjų savybių pobūdį. Kartu su Klecininkų (Pesčių) senosiomis kapinėmis jis sudaro Pesčių kaimo senųjų kapinių kompleksą.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro pažymos. – 1997 m. rugsėjo 2. – Nr. 1457, 1459–1461
(Lietuvos ypatingasis archyvas. – F, f. K-1, ap. 3. – B. 1231. – L. 38, 67. – B. 1236. – L. 234. – B. 1237. – L. 2, 6) - Grašytė A. Žuvusiems už Lietuvos laisvę. – Švyturys – 1997 m. spalio 15 d.
- Genovaitė Paulikaitė. Įamžintas partizanų atminimas Pesčiuose. – Pajūrio naujienos – 1997 m. spalio 14 d.
- Simonas Simutis. Kovotojai atgimsta. – Pajūrio naujienos – 1997 m. spalio 3 d.
- Simonas Simutis. Žuvusius prikėlėm. – Klaipėda – 1997 m. gruodžio 23 d.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Klecininkų, Pesčių kaimų senųjų kapinių kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-02-17.
- „Klecininkų, Pesčių kaimų senųjų kapinių komplekso Lietuvos partizanų kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-02-17.