Pavasarinis švitriešis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ranunculus ficaria
Pavasarinis švitriešis (Ranunculus ficaria)
Pavasarinis švitriešis (Ranunculus ficaria)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Vėdrynažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Ranunculidae)
Šeima: Vėdryniniai
(Wikispecies-logo.svg Ranunculaceae)
Gentis: Vėdrynas
(Wikispecies-logo.svg Ranunculus)
Rūšis: Pavasarinis švitriešis
(Wikispecies-logo.svg Ranunculus ficaria)

Pavasarinis švitriešis (lot. Ranunculus ficaria, Ficaria verna) – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos, vėdrynų (Ranunculus) genties augalas.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kaip ir dauguma kitų vėdryninių, ši rūšis auga vidutinio ir šalto klimato juostoje, drėgnose vietose. Auga drėgnuose lapuočių miškuose, krūmuose, parkuose, medžiais apaugusiuose šlaituose, upių ir ežerų pakrantėse, pagrioviuose, pakankamai drėgnose dirvose.

Plačiai paplitęs Eurazijoje: nuo Atlanto pakrantės vakaruose iki Vakarų Sibiro rytuose. Į arealą įeina visas Viduržemio jūros regionas, taip pat Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalys. Gana dažnas visoje Lietuvoje. Introdukuoti Šiaurės Amerikoje, daugelyje vietų JAV šiaurėje ir Kanadoje laikoma invazine rūšimi.

Aprašymas[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiametis, 5-30 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, iš jo išauga kuokštinės, gumbiškai sustorėjusios šaknys. Stiebai gulsti arba kylantys, nešakoti arba viršutinė dalis šakota, pliki, pamatinė dalis su pievinių lapų makštimis. Lapai apvalūs arba inkstiški, 2-5 cm pločio, karbuoti arba rečiau lygiakraščiai, ilgakočiai; lakštai ryškiai žali, blizgantys, sultingi. Lapų pažastyse susidaro adventyviniai pumpurai, kurie, augalui apmirus, išsibarsto, ir kitais metais iš jų išauga nauji augalai. Žiedai pavieniai, šakų galuose, 2-3 cm pločio. Apyžiedis dvigubas. Taurėlapiai 3, rečiau daugiau, pieviniai, žalsvi, trumpesni už vainiklapius. Vainiklapių 8-12, jie geltoni, blizgantys, pailgai elipsiški, prie pagrindo su nektaro liaukute, pridengta žvynelio. Kuokelių ir piestelių daug. Vaisiukai vienasėkliai, su trumpu snapeliu. Jie retai kada subręsta, todėl švitriešis paprastai dauginasi adventyviniais pumpurais, kuriuos išnešioja lietaus vandens srovės.

Šaknys

Žydi balandžio - gegužės mėn., žiedai geltoni. Jauni lapeliai ir jauni stiebai vartojami salotoms, vėliau, vaisiams bręstant, augalas pasidaro nuodingas, turintis saponinų, ciano rūgšties ir kt. Anksčiau lapai, šaknys bei stiebai buvo vartojami liaudies medicinoje.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 22 psl.


Commons-logo.svg Vikiteka: Pavasarinis švitriešis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka