Paraboloidas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Paraboloidas (parabolė + gr. eidos — pavidalas), paviršius, kurį sudaro judanti parabolė, kurios viršūnė slenka kita parabole, kai abiejų parabolių plokštumos lieka statmenos. Jei ašys vienodos krypties, tai gaunamas elipsinis paraboloidas, jei priešingų krypčių — hiperbolinis paraboloidas.[1]
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Tarptautinių žodžių žodynas, © Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985