Paprastoji avietė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rubus idaeus
Paprastoji avietė (Rubus idaeus)
Paprastoji avietė (Rubus idaeus)
Mokslinė klasifikacija
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Šeima: Erškėtiniai
( Rosaceae)
Gentis: Gervuogė (gentis)
( Rubus)
Pogentė: Avietė
( Rubus subg. Idaeobatus)
Rūšis: Paprastoji avietė
( Rubus idaeus)
Miškinės avietės
Aviečių uogos

Paprastoji avietė (Rubus idaeus) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos puskrūmis su dvimečiais stiebais.[1] Išauga iki 1-2 m aukščio.

Paplitimas ir augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laukinės avietės auga visoje Europoje ir Azijos miškuose, vidutinio klimato juostoje, drėgnose vietose, krūmynuose, pamiškėse. Jų sutinkama į šiaurę iki 66 laipsnių šiaurės platumos, pietų kraštuose auga rečiau, tiktai kalnuose. Plinta šaknų atžalomis, todėl sudaro tankius sąžalynus. Lietuvoje dažna rūšis. Avietės geriausiai dera užuovėjose, drėgnesnėse, puriose dirvose. Derlingumas siekia 10 t/ha.

Avietės auga lapuočių, spygliuočių ir mišriuose miškuose, taip pat pamiškėse, kirtimuose, krūmuose, drėgnose vietose. Tai dažnas augalas. Soduose auginamos įvairių veislių avietės, tačiau vaistinei žaliavai geriausiai tinka laukinės veislės.

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stiebas status, dygliuotas[2], viršūnės truputį palinkusios. Lapai trilapiai ir plunksniški. Žiedai sukrauti kekėse, išaugusiose viršūnėse ar pažastyse. Žydi birželio - liepos mėn.[3] Prinokę vaisiai raudoni arba geltoni, sutelktiniai, sudaryti iš smulkių kaulavaisių. Vaisiai prinoksta liepos-rugpjūčio mėn.[1]

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Avietės kaip kultūriniai augalai auginamos nuo IV a.[4] Išvesta nemažai jų kultūrinių veislių. Vaisiuose yra apie 80-86 proc. vandens, 2,6-7,1 proc. cukrų, 15–30 mg proc. vitamino C ir kt. Naudojami maistui švieži ir uogienių pavidalu.

Vaistinis augalas. Džiovinti vaisiai ir jauni lapai naudojami liaudies medicinoje kaip prakaitavimą sukelianti priemonė.[3]

Kenkėjai ir ligos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausi kenkėjai: paprastasis avietinukas, avietinis žiedgraužis, amarai, avietinė musė, avietinė blauktė. Ligos: antraknozė, rūdys, kekereinis puvinys, bakterinis vėžys, žievėplaiša. Avietėms taip pat kenkia brantas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje avietės prie namų auginamos nuo XVIII a.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Paprastoji avietė, sodininkystė.lt Tikrinta 2020-12-18.
  2. Avietė paprastoji, sveikas.lt Tikrinta 2020-12-18.
  3. 3,0 3,1 Paprastoji avietė, infomed.lt Tikrinta 2020-12-18.
  4. Zigmantas Gudžinskas. Avietė, vle.lt Tikrinta 2020-12-18.
  5. Paprastoji avietė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 150