Panevėžio Kultūros ir poilsio parko tiltas
| Panevėžio Kultūros ir poilsio parko tiltas | |
|---|---|
  Panevėžio Kultūros ir poilsio parko tiltas | |
| Vieta | Panevėžys, Kultūros ir poilsio parkas |
| Kerta | Nevėžį |
| Ilgis | ~110 m |
| Pastatytas | 1984 m. |
| Konstrukcija | Pėsčiųjų tiltas |
Panevėžio Kultūros ir poilsio parko tiltas – pėsčiųjų tiltas Panevėžyje, nutiestas per Nevėžį. Modernizuotas Kultūros ir poilsio parkas plyti vakarinėje miesto dalyje, užima apie 40 ha plotą. Jame stovintis pėsčiųjų tiltas tarnauja jungtimi tarp daugiabučių Klaipėdos mikrorajono kairiajame krante ir pramoninio – dešiniajame. Be to, jis iš miesto veda į didelius lankytojų traukos taškus parke: žaidimų ir apžvalgos aikšteles, amfiteatrą, sporto aikštynus, pėsčiųjų ir dviračių tako žiedą.
Medinis pėsčiųjų tiltas šiame parke pastatytas 1984 m. Trijų angų, išlenkto silueto formos konstrukcija rėmėsi į dvi tarpines gelžbetonines atramas, pastatytas krantuose, ėjimo takas sudėtas iš medinių skersinių lentų.
2014 m. medinis tiltas buvo avarinės būklės, nesaugus: medienos puvinys pažeidęs konstrukcijas, išlūžę porankiai, skilusios atskiros dalys. Savivaldybės iniciatyva buvo įspėti panevėžiečiai, tiltas uždarytas, nutarta jį rekonstruoti.[1][2]
2015 m. jis pirmą kartą nuo pastatymo iš esmės buvo atnaujintas. Latvijos bendrovė „Tilts“ pagal išskirtinės architektūros statinio projektą[3] atliko tilto per Nevėžį rekonstrukciją. Tiltų specialistai išmontavo susidėvėjusias nemetalines tilto konstrukcijas, suremontavo atramas. Vaikščiojamoji dalis buvo įrengta iš maumedžio ir pušies lentų, įtaisyti metaliniai turėklai, LED apšvietimas.[4][5][6] Atidarant tiltą, paminėtos Nevėžio upės atkarpos tarp Nemuno ir Savitiškio g. valymo darbų pabaigtuvės. Naujojo tilto ilgis – apie 110 m.[7]
Senojo tilto paklotas (vaikščiojamoji dalis) buvo įrengtas pagrindinių sijų apačioje, jos nebuvo apsaugotos nuo tiesioginio atmosferinio poveikio, susikaupusios drėgmės ant pakloto. Tai turėjo įtakos tilto eksploatacijos trukmei. Naujajam tiltui panaudotos pjautinės bei klijuotos medienos konstrukcijos, pasirūpinta tinkama medienos apsauga nuo tiesioginio atmosferos poveikio. Dėl šios priežasties einamoji dalis buvo iškelta į viršų: paklotas, kuriuo eina žmonės, įrengtas ant pagrindinių sijų viršaus.[8]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Henrikas Kebeikis. Žvilgsnis į Lietuvos tiltus. - Kaunas: „Kopa“, 2004. - ISBN 9955-9711-0-X.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Pritarė pėsčiųjų tilto rekonstrukcijai panevezys.lt 2014-05-29
- ↑ Alternatyva griūvančiam tiltui – papildomas maršrutas sekunde.lt 2014-11-06
- ↑ Panevėžio Kultūros ir poilsio parko projektas pstprojektai.lt
- ↑ Rekonstruojamas pėsčiųjų tiltas aina.lt 2015-05-06
- ↑ Rytoj atidaromas pėsčiųjų tiltas aina.lt 2015-11-23
- ↑ Lapkričio 24-ąją – pėsčiųjų tilto atidarymo šventė aina.lt 2015-11-18
- ↑ https://maps.lt/short/0c018582 Kultūros ir poilsio parko tiltas žemėlapyje maps.lt
- ↑ Sutvarkytam Panevėžio pėsčiųjų tiltui norėjo suteikti grakštų vaizdą statybunaujienos.lt 2015-11-27
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Artimiausi tiltai per Nevėžį | ||
|---|---|---|
| prieš srovę: | Panevėžio Kultūros ir poilsio parko tiltas | pasroviui: |
| Nemuno g. tiltas | Savitiškio tiltas | |