Paliepių kapinių koplyčia

Koordinatės: 55°21′00″š. pl. 23°32′24″r. ilg. / 55.34999°š. pl. 23.539962°r. ilg. / 55.34999; 23.539962
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°21′00″š. pl. 23°32′24″r. ilg. / 55.34999°š. pl. 23.539962°r. ilg. / 55.34999; 23.539962

Paliepių kapinių koplyčia
Savivaldybė Raseinių rajonas
Gyvenvietė Paliepiai (Ariogala)
Statybinė medžiaga tinkuotas akmenų mūras
Pastatyta (įrengta) 1931 m.

Paliepių kapinių koplyčia – mūrinė laidojimo koplyčia Raseinių rajone, Ariogalos seniūnijoje, Paliepių kaimo kapinėse. Ji stovi pagrindinio kapinių tako gale, praėjus Šv. Kryžiaus bažnyčią.[1] Pasiekiama keliu  3519  AriogalaPaliepiaiIlgižiai , apie 11 km į šiaurės rytus nuo Ariogalos.

Koplyčios interjeras

Koplyčia sutvarkyta, įrengta. Paprastai atidaroma per Visus šventuosius, užsakomąsias šv. Mišias.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčia pastatyta 1931 m. Statyboms panaudoti akmenys, surinkti iš apylinkės laukų, jos rūsyje buvo įrengtas Petrauskų ir Gugių šeimų mauzoliejus. Koplyčios statytojas – Juozas Petrauskas (1883–1938), kilęs iš Užpalių valsčiaus, Linskio kaimo, po mirties koplyčioje ir palaidotas.

Pokaryje į koplyčios rūsį buvo patekę pašalinių asmenų, tačiau palaikai nebuvo liečiami. Sovietmečiu palaidojimų kriptos buvo prižiūrimos. Koplyčioje per Visus Šventuosius buvo aukojamos šv. Mišios, ateinama iš bažnyčios su procesija (ši tradicija nutrūko Atgimimo metais).

Sovietmečiu vietinės valdžios nurodymu, koplyčioje laidoti buvo uždrausta. Giminės nariai 1985 m. įėjimą į rūsį užpylė smėliu ir užbetonavo. Prieš tai jiems dar buvo leista koplyčioje palaidoti paskutinį giminės narį Romualdą Gugį, Petro sūnų, minėtais metais mirusį Kaune.

Palaidojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčioje ant vidinių sienų pritvirtintos kelios atminimo lentos, asmenų portretai. Pakabintas palyginti išsamus palaidotųjų sąrašas su gimimo ir mirties datomis, giminystės ryšiais. Keli asmenys yra kilę iš gretimo Pagynėvio kaimo (Betygalos valsčius). Sąrašą 1992 m. sudarė giminės narys kaunietis Povilas Andrijauskas (1912–1996, palaidotas Karmėlavos kapinėse). Jame įrašyti (kalba netaisyta):

  1. GUGIENĖ, motina dukterų Zosės Lukminienės ir Alenos Petrauskienės, sūnų Kazimiero, Marcelino, Jurgio ir Romualdo, perlaidota į koplyčios rūsį 1931 m.
  2. GUGIS PETRAS, tėvas dukterų Zosės Lukminienės ir Alenos Petrauskienės, sūnų Kazio, Marcelino, Jurgio ir Romualdo. Mirė 1934 m. Paginėvio kaime.
  3. PETRAUSKIENĖ–GUGYTĖ ALENA, PETRO duktė, gimusi 1883 m. Raseinių apskr., Betygalos valsč., Paginėvio kaime, motina sūnaus Vytauto-Domininko, dukterų Elenos ir Aleksandros. Mirė 1930 m. Kaune.
  4. PETRAUSKAS JUOZAS, KAZIMIERO sūnus, gimęs 1883 m. Utenos apskr., Užpalių valsč., Linskio kaime. Turėjo brolius Mykolą ir Feliksą. Tėvas sūnaus Vytauto-Domininko, dukterų Elenos ir Aleksandros. Mirė 1938 m. Radviliškyje.
  5. LUKMINIENĖ–GUGYTĖ ZOSĖ, PETRO duktė, gimusi Raseinių apskr., Betygalos valsč., Paginėvio kaime. Mirė 1947 m. Paginėvio k.
  6. ANDRIJAUSKIENĖ–PETRAUSKAITĖ ELENA, JUOZO duktė, gimusi Kaune 1908 m. Motina dukters Jūratės-Reginos. Mirė 1965 m. Kaune.
  7. GUGIENĖ–BARZDA BRADAUSKAITĖ ELENA, STASIO duktė, gimusi 1893 m. Kauno apskr., Babtų valsč., Muniškių kaime. Mirė 1974 m. Kaune.
  8. GUGIS JURGIS, PETRO sūnus, gimęs 1890 m. Raseinių apskr., Betygalos valsč., Paginėvio kaime. Mirė 1980 m. Kaune.
  9. GUGIENĖ–BALTUTYTĖ ONA, ANTANO duktė, gimusi 1891 m. Mirė 1980 m. Kaune.
  10. GUGIS ROMUALDAS, PETRO sūnus. Gimęs Raseinių apskr., Betygalos valsč., Paginėvio kaime. Mirė 1985 m. Kaune.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Statinys stilistinės architektūros, stačiakampio plano, be apsidės. Koplyčios ir rūsio sienos sudėtos iš lauko riedulių. Pastatas nutinkuotas, su kampinėmis granito plokštėmis. Dvišlaitis stogas uždengtas senomis molio čerpėmis ant buvusios skardinės dangos. Įėjimas į rūsį buvo įrengtas iš vidaus. Amžininkai prisimena rūsį buvus palyginti gilų – cinkuoti karstai buvo sudėti dviaukštėse mūrinėse nišose. Įrašas pastato frontone skelbia: „Čia ilsisi mūsų mintys ir sumanymai. Petrauskų ir Gugių šeimos. 1931 m.

Koplyčios interjeras išlikęs autentiškas, išskyrus po 1990–ųjų pakeistą altoriaus kryžių bei dingusias meniškas votų paaukojimo lenteles, pasirašytas koplyčios fundatoriaus.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]