Ola Ullsten

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ula Ulstenas
Gimė 1931 m. birželio 23 d. (92 metai)
Umeo
Veikla švedų politikas, diplomatas
Pareigos buvęs Švedijos ministras pirmininkas bei užsienio reikalų ministras

Ula Ulstenas (šved. Stig Kjell Olof Ullsten, g. 1931 m. birželio 23 d. Umeo) – švedų politikas, buvęs Švedijos ministras pirmininkas (19781979 m.), užsienio reikalų ministras (1979–1982 m.) bei Liaudies partijos pirmininkas (1978–1983 m.).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1964 m. išrinktas Riksdago nariu. 1976 m. formuojant pirmąją po 40-ties metų nesocialdemokratinę T. Feldino vyriausybę, tapo užsienio reikalų valstybės sekretoriumi.

1978 m. išrinktas Liaudies partijos-liberalų pirmininku. Tais pačiais metais tapo mažumos vyriausybės ministru pirmininku. Dėl nesutarimų energetinės politikos klausimu, vyriausybė greit žlugo.

Po 1979 m. išankstinių parlamento rinkimų suformuotoje T.Feldino vyriausybėje buvo vicepremjeras bei užsienio reikalų ministras. Iš šių pareigų atsistatydino 1982 m., o iš partijos pirmininko posto – 1983 m.

Vėliau dirbo diplomatinį darbą – buvo Švedijos ambasadorius Kanadoje, Italijoje bei prie Šventojo Sosto.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]



Politinis postas


Prieš tai:
Turbjornas Feldinas
Švedijos Karalystės Ministras pirmininkas

1978 m. spalio 18 d. – 1979 m. spalio 12 d.
Po to:
Turbjornas Feldinas
Prieš tai:
Hansas Bliksas
Švedijos Karalystės užsienio reikalų ministras

1979 – 1982 m.
Po to:
Lenartas Budstremas