Norycos valsčius
55°05′š. pl. 27°20′r. ilg. / 55.08°š. pl. 27.33°r. ilg.
| Norycos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1939 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Noryca, Lasica |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Vileikos apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Vilniaus apygarda (1919–1920) Naugarduko apygarda (1920–1921) Naugarduko vaivadija (1921–1922) Vilniaus žemė (1922–1926) Vilniaus vaivadija (1926–1939) |
Vileikos apskritis (1919–1920) Dunilovo apskritis (1920–1925) Pastovių apskritis (1926–1939) |
Norycos valsčius (rus. Норицкая волость, lenk. gmina Norzyca) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje šiaurės Baltarusijos teritorijoje. Centras – Noryca, vėliau – Lasica.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įkurtas XIX a. viduryje Vilniaus gubernijoje.[1] 1873 m. prijungta dalis Zariežės valsčiaus (Mikailavos seniūnija). 1927 m. balandžio 1 d. apsikeista nedidelėmis dalimis su Dunilovo valsčiumi.[2] 1929 m. balandžio 1 d. dalis Norycos valsčiaus perduota Gluboko valsčiui.[3]
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 1534 | 162 kiemai [4] | 22 | ||
| 1874 m. | 1782 | 169 kiemai [5] | 3 seniūnijos | 25 | |
| 1880 m. | 3613 | 343 kiemai [6] | 5 seniūnijos | 34 | |
| 1885 m. | 4012 | 343 kiemai [7] | 5 seniūnijos | 34 | |
| 1890 m. | 3807 | 343 kiemai [8] | 5 seniūnijos | 34 | |
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[11] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[12] |
|---|---|---|
| Kristava | Христовское | Chystowo |
| Mikailava | Михайловское | Michałowo |
| Noryca | Норицкое | Norzyca |
| Iš viso: | 3 seniūnijos | 3 seniūnijos |
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiaus gyvenvietės 1870 m. (skliausteliuose – baltarusiškai):[13]
- Aukštieji Dėdenkai (Дзядзёнкі Горныя), kolonija
- Belevičiai (Белевічы), k.
- Chomsko Petravičiai (Пятровічы Хомскія), k.
- Drazdai (Дразды), k.
- Drazdauščyna (Драздоўшчына), k.
- Hinionkai (Гінёнкі), k.
- Hinkai (Гінькі), k.
- Hulidava (Гулідава), plv.
- Husakava (Гусакова), k.
- Kreivoji (Крывое), k.
- Kristava (Хрыстова), k., plv.
- Lapiškės (Лапішкі), k.
- Lasica (Ласіца), dv.
- Mažieji Petravičiai (Петровичи Малые), k.
- Noryca (Норыца), kolonija, dv.
- Padkrajauščyna (Падкраеўшчына), k.
- Perasleha (Пераслега), k.
- Rudakava (Рудакова), k.
- Siadliarauščyna (Сядляроўшчына), k.
- Stanilevičiai (Станілевічы), k.
- Valkai (Валкі), k.
- Veraciejai (Верацеі), k.
- Zalaukos (Залаўкі), k.
- Ždanai (Жданы), k.
- Žemieji Dėdenkai (Дзядзёнкі Дольныя), kolonija
- Žukava (Жукава), k.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 143 psl.
- ↑ Dz.U. 1927 nr 13 poz. 102
- ↑ Dz.U. 1929 nr 14 poz. 119
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 291 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 293 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 330 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 330 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 507 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 416 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1889 годъ. // PDF 518–519 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 62 psl.
- ↑ Norzyca. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 183 psl. (lenk.)
- ↑ Норыцкая воласць: Спіс месцаў. Radzima.net (tikrinta 2022-06-30).