Dunilovo valsčius

Koordinatės: 55°04′š. pl. 27°14′r. ilg. / 55.07°š. pl. 27.24°r. ilg. / 55.07; 27.24
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°04′š. pl. 27°14′r. ilg. / 55.07°š. pl. 27.24°r. ilg. / 55.07; 27.24

Dunilovo valsčius
Laikotarpis: XIX a.1939 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje
Adm. centras: Dunilovas
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Vileikos apskritis (186?–1915)
Lenkija Lenkija
Vilniaus apygarda (1919–1920)
Naugarduko apygarda (1920–1921)
Naugarduko vaivadija (1921–1922)
Vilniaus žemė (1922–1926)
Vilniaus vaivadija (1926–1939)
Vileikos apskritis (1919–1920)
Dunilovo apskritis (1920–1925)
Pastovių apskritis (1926–1939)

Dunilovo valsčius (rus. Дуниловичская волость, lenk. gmina Duniłowicze) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje šiaurės Baltarusijos teritorijoje. Centras – Dunilovas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurtas XIX a. viduryje Vilniaus gubernijoje.[1] 1873 m. prijungta dalis Zariežės valsčiaus (Zariežės seniūnija). 1927 m. balandžio 1 d. prijungta dalis Lučiojaus valsčiaus ir dalis Norycos valsčiaus, o dalis Dunilovo valsčiaus priskirta Norycos valsčiui.[2]

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 1944 159 kiemai [3] 17
1874 m. 2048 208 kiemai [4] 6 seniūnijos 22
1880 m. 2589 209 kiemai [5] 6 seniūnijos 25
1885 m. 2590 209 kiemai [6] 6 seniūnijos 23
1890 m. 3050 209 kiemai [7] 6 seniūnijos 24

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[9]
Antežeriai Надъѣзерское
Dunilovas Дуниловичское
Jasnevičai Ясневичское
Krykalai Крикальское
Pachauščina Паховское
Zariežė Зарѣжское
Iš viso: 6 seniūnijos

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiaus gyvenvietės 1870 m. (skliausteliuose – baltarusiškai):[10]

  • Antežeriai (Надазёры), plv.
  • Asinikai (Асіннікі), k.
  • Bajarščyna (Баяршчына), vs.
  • Dunilovas (Дунілавічы), mstl., dv.
  • Dunilovo Ankudai (Анкуды Дунілавіцкія), k.
  • Hinkai (Гінькі), k.
  • Hlinščyna (Гліншчына), k.
  • Kalitos (Калиты), asada
  • Kalitos (Каліты), k.
  • Krykalai (Крыкалы), dv.
  • Liambauka (Лямбоўка), vs.
  • Luhai (Лугі), k.
  • Malkavičiai (Малькавічы), k.
  • Myškos (Мышкі), k.
  • Navasiolkos (Навасёлкі), k.
  • Pachauščina I-II (ПахоўшчынаI I-II), plv.
  • Parnevičiai (Парневічы), plv.
  • Petravičiai (Пятровічы), k.
  • Ramzava (Рамзова), vs.
  • Sarokos (Сарокі), k., plv.
  • Sasenicha (Сасеніха), vs.
  • Senieji Jasnevičiai (Старыя Ясневічы), plv.
  • Sergiejevičiai (Сяргеевічы), k.
  • Serhos (Сергі), k.
  • Svidna (Свідна), kolonija
  • Zariežė (Зарэжжа), kolonija
  • Žarstvenka (Жарсцвянка), k.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 143 psl.
  2. Dz.U. 1927 nr 13 poz. 102
  3. Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 291 psl.
  4. Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 293 psl.
  5. Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 330 psl.
  6. Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 330 psl.
  7. Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 507 psl.
  8. Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 416 psl.
  9. Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 63 psl.
  10. Дунілавіцкая воласць: Спіс месцаў. Radzima.net (tikrinta 2022-06-30).