Neono degimo procesas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Branduoliniai procesai



Neono degimo procesas tai eilė branduolių sąlajos reakcijų, kurios vyksta masyviose (mažiausiai 8 Saulės masių) žvaigždėse. Neono degimui reikia aukštų temperatūrų (apie 1.2×109 K) ir tankių (apie 4×109 kg/m³).

Tokiose aukštose temperatūrose svarbų vaidmenį pradeda vaidinti fotodezintegracija, todėl kai kurie neono branduoliai skyla, išlaisvindami alfa dalelę:

20Ne + γ16O + 4He

Šios alfa dalelės panaudojamos magnio gamyboje:

20Ne + 4He → 24Mg + γ

Galima ir kitokia reakcijų grandinė:

20Ne + n21Ne + γ
21Ne + 4He → 24Mg + n

Čia neutronas, gautas antrame žingsnyje gali būti panaudotas pirmajame.

Neono degimas prasideda, kai anglies degimo procesas sunaudoja visą anglį žvaigždės šerdyje ir paverčia ją deguonies/neono/magnio šerdimi. Tuomet šerdis pradeda aušti ir dėl gravitacijos jėgų trauktis. Tankis ir temperatūra ima didėti iki neono užsidegimo momento.

Degant neonui, jo šerdyje mažėja, bet daugėja deguonies ir magnio. Po kelerių metų žvaigždė sunaudoja visas neono atsargas. Šerdis atvėsta ir ima trauktis vėl. Dėl to tankis ir temperatūra ima vėl kilti tol, kol prasideda deguonies degimo procesas.