Alfa skilimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Branduoliniai procesai



Alfa skilimas.

Alfa skilimas (arba alfa irimas) yra toks radioaktyvusis skilimas, kurio metu branduolys išspinduliuoja alfa dalelę, susidedančią iš dviejų protonų ir dviejų neutronų. Dėl šios priežasties ji yra identiška helio branduoliui. Skilimo metu skylančio elemento atominis skaičius sumažėja dviem, o masės skaičius – 4, ir pastarasis virsta kitu cheminiu elementu. Pusėjimo trukmė t½ būna įvairi.

Alfa prigimtį 1928 m. išaiškino Georgijus Gamovas.[1]

Alfa skilimo pavyzdžiai[taisyti | redaguoti kodą]


{}^2{}^{38}_{92}\hbox{U}\;\to\;{}^2{}^{34}_{90}\hbox{Th}\;+\;\alpha \ , t½ = 4,468 x 109 metų.


{}^2{}^{32}_{90}\hbox{Th}\;\to\;{}^2{}^{28}_{88}\hbox{Ra}\;+\;\alpha \ , t½ = 1,405 x 1010 metų.


{}^2{}^{39}_{94}\hbox{Pu}\;\to\;{}^2{}^{35}_{92}\hbox{U}\;+\;\alpha \ , t½ = 24110 metų.

Čia  \alpha \ yra alfa dalelė ( \;{}^4_2\hbox{He} ).

Dėl sąlyginai didelės masės, +2 krūvio ir sąlyginai mažo greičio, alfa dalelės su didele tikimybe sąveikauja su kitais atomais ir praranda energiją, todėl net ir ore tenuskrieja kelis centimetrus.

Didžioji dalis (apie 99 %) Žemėje sukuriamo helio yra požeminių mineralų telkinių, prisotintų urano ir torio, alfa skilimo rezultatas.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. POŽĖLA, Ignas. Fizika: optika ir atomo fizika: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2003, 218 p. ISBN 9955-09-330-7.