Narvydžių paminklas partizanams
| Narvydžių paminklas partizanams | |||
|---|---|---|---|
  Narvydžių paminklas partizanams |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Skuodo rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Skuodo seniūnija | ||
| Aukštis | 2,3 m | ||
| Plotas | 10 m² | ||
| Naudotas | Pastatytas 1991 m. | ||
Narvydžių partizanų kapas ir paminklas yra šiaurinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Narvydžių kapinėse (Skuodo seniūnija), 60 m į rytus nuo pagrindinių vartų.
Kapas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kapavietė stačiakampio plano, išklota betono plytelėmis. Joje įrengti 3 kapai, kuriuos ženklina stačiakampės, 120×60×8 cm dydžio, juodo šlifuoto akmens stačiakampės plokštės su iškaltais įrašais: kairėje plokštėje – „SKURVYDAS Silvestras 1923–1948 / LIUTIKAS Pranas 1918–1948 / LIUTIKAS Adolfas 1926–1948 / ZADAUSKAS Stanislovas 1925–1948 / KAUPAS Ignas 1920–1948“, vidurinėje – „JONUŠAITĖ Kazimiera 1923–1950“, dešinėje – „DARŽINSKAS Kazys 1918–1950 / BAUŽYS Augustas 1917–1950“. Kiekvienos plokštės viršuje iškalta po kryžių. Rytiniame kapavietės krašte stovi paminklas.
Teritorijos plotas – 10 m².
Paminklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paminklas trijų vertikalių tarpsnių, pastatytas ant stačiakampio rusvo granito pagrindo. Viduryje, rusvo granito sienelės fone, kyla juodo šlifuoto akmens kryžius. Jo pagrindo plokštumoje iškaltas užrašas „ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ 1945–1952“, prie kryžmos pritvirtinta lieto metalo Nukryžiuotojo skulptūrėlė, virš kurios iškalta lotyniška santrumpa „INRI“. Paminklo šonuose yra po stačiakampę juodo akmens plokštę su skydo fone iškaltu Vyčio kryžiumi, kurias kraštuose rėmina keturkampės rusvo granito kolonos.
Paminklo aukštis – 2,3 m, plotis – 1,78 m.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kapinėse 1990 m. birželio 30 d. iškilmingai perlaidoti 1948 m. liepos 12 d. Erslos miške, Mosėdžio vls., Kretingos apskr., žuvusių ir palaidotų Žemaičių apygardos Alkos rinktinės vado pavaduotojo Prano Liutiko-Bizūno, kuopos (grupės) vado Igno Kaupo-Žaibo, partizanų Adolfo Liutiko-Plieno, Silvestro Skurvydo-Žvaigždės ir Stanislovo Žadausko-Perkūno, o 1990 m. spalio 26 d. – Rėvos k., Lenkimų vls., Kretingos apskr., 1950 m. gegužės 29 d. žuvusių ir Pečiulinės miškelyje palaidotų Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Tauragio kuopos vado pavaduotojo Augusto Baužio-Šuberto, partizano Kazio Daržinsko-Narūno ir ryšininkės Kazės Jonušaitės palaikai.[1]
Paminklo autorius – akmens skulptorius Vilius Kazimieras Orvidas, 1991 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Atmintis: Paminklai, atmintinos vietos ir statiniai: Klaipėdos apskritis, Skuodo rajono savivaldybė. – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
Vakarų Lietuvos partizanų sritis: Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos: Atlasas. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2010. – P. 184, 208