Narvydžių kapinės
56°16′57″ š. pl. 21°33′51″ r. ilg. / 56.28250°š. pl. 21.56417°r. ilg.
Narvydžių (Skuodo) kapinės – kapinės Skuodo rajono savivaldybėje, Narvydžių kaimo pietinėje dalyje, kelio Narvydžiai–Mažieji Rūšupiai kairėje pusėje.
Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Plotas – 3,16 ha. Pailgos šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Ilgis – 360 m, plotis: pietrytinėje dalyje – 60 m, centrinėje dalyje – 100 m, šiaurės vakarinėje dalyje – 95 m.
Seniausia yra pietrytinė kapinių dalis. Ji 73 x 60 m dydžio, iš pietvakarių, pietryčių ir šiaurės rytų pusių apjuosta akmenų aptvaro, kurio pietvakarinėje dalyje įrengti vartai. Viduryje stovi stulpinės konstrukcijos varpinė, monumentalus kryžius (XX a. II p.) ir granito koplytėlė su kaltiniu kryželiu (pastatyta apie 1915 m.; registrinis kultūros paveldo objektas;[1] 2012 m. atnaujinta[2]).
Centrinė kapinių dalis 133 x 100 m dydžio, suskirstyta išilgai ir skersai einančiais takais, apaugusi aukštais lapuočiais medžiais. Iš šiaurės rytų, rytų ir pietvakarių pusių atitverta akmenų mūro tvora, ties kurios pietvakarinės dalies viduriu įrengti vartai. Šioje kapinių dalyje stovi medinė koplytėlė (1930 m.; registrinis kultūros paveldo objektas),[3] palaidoti kunigai Pranciškus Žadeikis, Feliksas Marcinkevičius ir kt. Šiaurės vakariniame pakraštyje priešais naująsias kapines pastatytas monumentalus kryžius.
Naujausia yra šiaurės vakarinė kapinių dalis. Ji 150 x 95 m dydžio, iš šiaurės rytų, šiaurės vakarų ir pietvakarių pusių aptverta metaline tvora, o pietiniame pakraštyje prie gatvės įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Kapinėse stovi paminklas 1990 m. perlaidotiems Žemaičių apygardos Alkos ir Kardo rinktinių partizanams atminti (autorius Vilius Kazimieras Orvidas, 1991 m.).
Dauguma antkapinių paminklų akmeniniai. Yra keletas medinių, liaudies meistrų darbų skulptūrinių paminklų, o senesnėje kapinių dalyje išliko kaltinių ir iš ketaus lietų antkapinių kryžių.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kapinės įrengtos 1795 m., Žemaičių vyskupui uždraudus vyskupijoje mirusiuosius laidoti kaimų ir bažnytinėse kapinėse. Iki XX a. 5 deš. vidurio tai buvo Skuodo parapijos katalikų kapinės. XX a. I pusėje ir paskutiniame dešimtmetyje praplėstos šiaurės vakarų kryptimi.
Kapinėse palaidoti žymūs asmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- kunigai: Feliksas Marcinkevičius (1808–1886 m.), Antanas Beržanskis (1859–1923 m.),[4] visuomenės veikėjas, rašytojas, vertėjas Pranciškus Žadeikis (1869–1933 m.).
- Žemaičių apygardos partizanai: Kardo rinktinės Tauragio kuopos vado pavaduotojas Augustas Baužys (1917–1950 m.), Alkos rinktinės vado pavaduotojas Pranas Liutikas (1918–1948 m.), Alkos rinktinės kuopos (grupės) vadas Ignas Kaupas (1920–1948 m.).
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
-
Alkos ir Kardo rinktinių partizanųkapas -
Paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę 1945–1952 m. -
Kunigo Felikso Marcinkevičiaus (1808–1886) kapas -
-
Pseudogotikinė koplytėlė Narvydžių kapinėse -
Kryžius tarp senosios ir naujosios Narvydžių kapinių dalies
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kultūros vertybių registras: Koplytėlė[neveikianti nuoroda]
- ↑ Rūta Ronkauskienė. Narvydžių kapinėse atstatyta koplytėlė. – XXI amžius – 2012 m. gruodžio 21 d.
- ↑ Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra[neveikianti nuoroda]
- ↑ Tarnavęs dievui ir žmonėms
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Skuodo krašto enciklopedija[neveikianti nuoroda]
- Rūta Ronkauskienė. Kapinėse pašventinti kunigų paminklai. – XXI amžius – 2011 m. lapkričio 11 d.
- XXI amžius – 2012 m. gruodžio 21 d.