Narundi
Narundi arba Narunte – deivė elamitų ir Mesopotamijos mitologijoje.[1][2]
Žinios apie Narundi kultą siekia Maništušu valdymo laikus (XXIII a. pr. m. e.). Sūzų valdytojas Ešpumas (Maništušu pavaldinys) šiai deivei dedikavo statulą. Narundi – viena iš dievybių, minimų sutartyje tarp Naram-Sino ir Sūzų (paminėta prieš dievą Inšušinaką). Vėlesniu laikotarpiu Narundi minima Puzur-Inšušinako užkeikimuose. Valdovas Atta-hušu jai pastatydino šventyklą. Vėliau elamitų įrašuose nebeminima, tačiau apie ją liudija įrašai iš Mesopotamijos.[1] Čia ji laikyta septyneto dievų (Sebitu) seserimi, įvardijama Narūdu.[2] Ar ši dievybė kilusi iš Mesopotamijos, ar iš Elamo, nėra aišku.[1][2]
Luvro muziejuje saugoma Narundi statula, dedikuota Elamo valdovo Puzur-Inšušinako.[3] Narundi sėdi ant dviejų akmeninių liūtų, rankose laiko taurę ir palmės šakelę.[4] Narundi vaizduojama panašiai kaip šumerų deivė Inana, Mesopotamijos meną primena ir pats skulptūros stilius.[4] Įrašas ant statulos dvikalbis – elamitų ir senąja akadų kalbomis.[3]
Ant valdytojo Ešpumo Narundi dedikuotos statulos (taip pat saugoma Luvro muziejuje)[5] esama tokio įrašo: „Maništušu, Kišo karaliui, Ešpumas, jo tarnas, paskyrė šią Narundi statulą“ (akad. 𒈠𒀭𒅖𒌅𒋢 / 𒈗 / 𒆧 / 𒀹𒅗 / 𒀵𒋢 / 𒀀𒈾 / 𒀭𒈾𒊒𒋾 / 𒀀𒈬𒈾𒊒 = ma-an-isz-tu-su / lugal / kish / esh18-pum / ARAD2-su / a-na / {d}na-ru-ti / a mu-na-ru).[6][7][8]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 ELAM vi. Elamite religion. Encyclopaedia Iranica. Nuoroda tikrinta 2020-07-29.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 162. ISBN 978-0-292-70794-8.
- ↑ 3,0 3,1 Hansen, Donald P. (2002). Leaving No Stones Unturned: Essays on the Ancient Near East and Egypt in Honor of Donald P. Hansen (anglų). Eisenbrauns. p. 222. ISBN 978-1-57506-055-2.
- ↑ 4,0 4,1 "One of the masterpieces of this era is a statue of the seated Narundi goddess that is not unlike the statue of the Sumerian Inanna. She is sitting upon two stone lions and in her hands, which are folded over her breast; she carries a cup and a branch of a palmtree" in Ayatollahi, Habibollah; Allāhī, Ḥabīb Allāh Āyat; Āyatollāhi, Habibollāh (2003). The Book of Iran: The History of Iranian Art (anglų). Alhoda UK. ISBN 978-964-94491-4-2.
- ↑ Álvarez-Mon, Javier (2020). The Art of Elam CA. 4200–525 BC (anglų). Routledge. p. 148. ISBN 978-1-000-03485-1.
- ↑ „CDLI-Archival View“. cdli.ucla.edu.
- ↑ „Sb 82 Louvre Museum“. Suarchyvuotas originalas 2020-06-03. Nuoroda tikrinta 2020-07-29.
- ↑ Mémoires. Paris P. Geuthner. 1899. p. 10.