Mopsas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mopsas
Mops-duke-mopszucht-vom-maegdebrunnen.jpg
Standartas: Nr. 253, IX FCI grupė, 11 sekcija (mažieji molosinio tipo šunys)
Ūgis (ties ketera)
Patinas: 32-36 cm
Kalė: 30-34 cm
Svoris
Patinas: 7-9 kg
Kalė: 5-7 kg
Savybės
Plaukas: Trumpas, švelnus
Aktyvumas: Labai aukštas
Intelektas: Aukštas
Temperamentas: Kilnus, inteligentiškas, gyvybingas, linksmas, aristokratiškas, smalsus
Tinkamumas apsaugai: Žemas
Tinkamumas tarnybai: Žemas
Vados dydis: 4
Ilgaamžiškumas: 12-15 m.

Mopsas (nyd. moppen – vaipytis; angl. pug - mažas, vikrus gyvūnėlis) - šunų veislė, registruota FCI.

Kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Mopsai buvo auginami budistų vienuolynuose ir Tibete. Vėliau, patekę į Kinijos imperatoriaus rūmus, mopsai buvo garbinami, slepiami nuo žmonių akių. Garbino už karališką ženklą - diademą, t. y. už raukšlėtą kaktą. Mopsų veislę labai puoselėjo Šungų dinastija, kuri valdė Kiniją XVI amžiuje. Šungų dinastijos laikais (960 - 1279 m.) mopsus šaukė Lo-Chiang-sze, vėliau - Pai (kin. trumpakojis, bukanosis).
Iš Kinijos mopsai pasiekė kitus žemynus. Kai 1500-1600 metais kinai ėmė prekiauti su Portugalija, Ispanija, Nyderlandais ir Anglija, Europą pasiekė ir kinų šunys. Manoma, kad mopsai pirmiausia pateko į Nyderlandus. Kelionių metu šuneliai gavo Mopshond vardą. Prancūzijoje jie atsirado 1553 m., o į Didžiąją Britaniją atkeliavo 1688 metais.

William Hogarth autoportretas su mopsu

Pirmasis mopsų mylėtojų klubas buvo įsteigtas 1884 m. Anglijoje. Tais laikais juos laikė neatskiriamais damų palydovais - manyta, kad raukšlėtas mopso snukelis ir išsprogusios akutės pabrėžia neprilygstamą ponių grožį.
Išraiškingi mopsų snukeliai nuo seniausių laikų išliko dailininkų drobėse, skulptūrose. Jų ypač gausu tapybos drobėse. Anglų dailininkas William Hogarth (XIX a.) nutapė autoportretą su savo augintiniu Trump.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Kvadratiško kūno, raumeningas. Galva didelė, masyvi, apvali. Snukis trumpas, bukas, kvadratiškas, ne riestas. Ant galvos ir snukio - didelės, gilios raukšlės („diadema"). Akys tamsios, didelės, kiek išsprogusios, blizgančios. Žvilgsnis švelnus, klausiantis, susijaudinusio šuns - trykšta energija. Ausys mažos, plonos, aksominio švelnumo. Ausų galai nukabę į priekį, dengia angas. Kaklas trumpas, storas, raukšlėtas.
Liemuo trumpas, kresnas, krūtinė plati, ryškūs šonkauliai. Viršaus linija tiesi.

Mopsas

Priekinės galūnės labai stiprios, tiesios, statmenos. Ovalios letenos. Užpakalinės galūnės stiprios, tiesios, paralelios, ryškiais „kampais". Uodega kilpiška, užriesta ant nugaros dviem žiedais.
Kailis plonas, trumpas, minkštas, žvilgantis. Nei ilgas, nei šiurkštus, nei purus. Spalva sidabrinė, smėlinė, abrikosinė, juoda. Šviesios spalvos šunys būtinai turi turėti juodą snukio kaukę, juodas ausis. Juodos spalvos šunys gali turėti nedidelę baltą dėmelę ant krūtinės.

Charakteris[taisyti | redaguoti kodą]

Mopsas - kilnus, inteligentiškas, gyvybingas, linksmas šuo. Nors mopsas - mažas, jo būdas buldogiškas ir žandikaulis tvirtas - kaip jo giminaičių mastifų.
Mopsai mėgsta žmogaus draugiją. Jie ištikimi ir patikimi, bet ne lėti. Tai aktyvūs, nuolat viskuo besidomintys gyvūnai. Šie šunys gerai sutaria su svetimais žmonėmis ir gyvūnais.
Mopsai gali greitai nutukti, todėl jiems reikia daug judėjimo. Tačiau kartais reikia riboti audringus žaidimus, ypač karštomis vasaros dienomis, nes dėl trumpos nosies ir apsunkinto kvėpavimo greičiau nei kiti šunys gali gauti šilumos smūgį.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Mopsas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka