Mil Mi-8

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mi-8
Mi-8 Hip Roving Sands 99.jpg
Tipas transportinis sraigtasparnis
Gamintojas Mil
Pirmas skrydis 1961 m. liepos 9 d.
Pradėtas naudoti 1967 m.
Būsena naudojamas
Pagrindiniai naudotojai Rusija (Sovietų Sąjunga), 80 kitų šalių
Pagaminta vnt. > 12 000
Vieneto kaina 5-8 mln. $ (2006 m.)
Variantai Mil Mi-14
Mil Mi-17
Mil Mi-24
Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnio Mi-8 MTV-1 pakilimas.

Mil Mi-8 (rus. Ми-8, NATO šaukinys „Hip“) – Rusijoje gaminamas vidutinis transportinis dviejų turbinų sraigtasparnis. Pirmasis vieno variklio AI-24W variklio prototipo V-8 skrydis atliktas 1961 m. liepos 9 d., o antrasis prototipas su dviem AI-24W varikliais į orą pirmą kartą pakilo 1962 m. rugsėjo 17 d. Po kelių pakeitimų pastarasis kaip Mi-8 Sovietų Sąjungos karinėms oro pajėgoms pristatytas 1967 m.

Mi-8 yra vienas iš daugiausiai gamintų ir tebegaminamų sraigtasparnių, o naudojamas daugiau kaip 50 šalių. Mi-8M serijos eksportui skirtas variantas Mil Mi-17 naudojamas 20 šalių. Iš Mi-8 buvo sukurti povandeniniams laivams naikinti skirtas Mil Mi-14 ir kovinis Mil Mi-24 sraigtasparniai.

Variantai[taisyti | redaguoti kodą]

Prototipai/eksperimentiniai/mažos gamybos[taisyti | redaguoti kodą]

  • V-8 – originalus vienvariklis prototipas.
  • V-8A – dvivariklis prototipas su turboveleniniais (angl. turboshaft) varikliais TV2-117.
  • V-8AT- transportinio Mi-8T prototipas.
  • Mi-8 – dviejų variklių prototipas.
  • Mi-8TG – versija, pritaikyta naudoti suskystintų angliavandenilinių dujų kurą.
  • Mi-18 – prototipiniai sraigtasparniai. Du Mi-8 buvo prailginti 0,9 m, įtaisyta įtraukiama važiuoklė, o dešiniajame fiuzeliažo borte įtaisytos slankiojančios durys. Šie sraigtasparniai buvo panaudoti Tarybinės armijos intervencijoje į Afganistaną, vėliau – kaip stacionarūs karkasai Mi-8 ir Mi-17 pilotams treniruoti.

Pagrindiniai kariniai transportiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Mi-8T (NATO – Hip-C) – pirma masinės gamybos transportinė versija. Gali gabenti keturis nevaldomų raketų paleidėjus UV-16-57 (su S-5 raketomis), šone turi įtaisytą kulkosvaidį PK.
  • Mi-8TV – ginkluota Mi-8 versija.
  • Mi-8TVK (NATO – Hip-E) – naudotas kaip ginkluotasis sraigtasparnis arba tiesioginio oro pastirpinimo platforma. Turi 6 išorinio krovinio gabenimo vietas, 12,7 mm KV-4 kulkosvaidį ant nosies. Gali būti apginkluotas šešiais UV-32-57 raketų paleidėjais, 250 kg bombomis ar keturiomis valdomomis prieštankinėmis raketomis AT-2.
  • Mi-8TBK (NATO – Hip-F) – ginkluota eksportui skirta versija su šešiais radijo bangomis valdomų prieštankinių raketų 9K11 Malyutka paleidėjais.

Vadovavimo ir elektroniniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Mi-8IV (eksportui – Mi-9, NATO – Hip-G) – desantinio komandinio posto versija su Doplerio radaru.
  • Mi-8PPA (NATO – Hip-K) – desantinė trukdymo platformą su 6 „X“ formos antenomis ant fiuzelažo. Gamintas tik eksportui.
  • Mi-8PD – lenkiška desantinio komandinio posto versija.
  • Mi-8PS (NATO – Hip-D) – radijo retransliacijos stotis ir komandinis postas.
  • Mi-8SMV (NATO – Hip-J) – desantinė trukdymo platforma naudota žemės atakos orlaivių apsaugai nuo priešo gynybos sistemų.
  • Mi-8VPK (NATO – Hip-D) – desantinė komunikacijų platforma.

Kiti kariniai variantai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Mi-8AV – minavimo versija.
  • Mi-8VT – išminavimo versija.
  • Mi-8MB – karinės pirmosios pagalbos versija.
  • Mi-8R – žvalgybinė versija
  • Mi-8K – artilerijos stebėjimo ir žvalgybinė versija.
  • Mi-8PT – karinio personalo transportavimo versija, aprūpinta geresne radijo aparatūra.
  • Mi-8SKA – foto žvalgybinė versija.
  • Mi-8T(K) – foto žvalgybinė versija.
  • Mi-8TZ – transportinio degalų sraigtasparnio versija.

Civiliniai variantai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Mi-8T (NATO – Hip-C) – civilinė ir karinė transportinio sraigtasparnio versija 24 keleiviams gabenti. Turi atverčiamas sėdynes, apskritus kabinos langus. Naudojami du Klimov TV2-117A varikliai.
  • Mi-8P – civilinė keleivių transportavimo versija, skirta gabenti nuo 28 iki 32 keleivių. Naudojami du Klimov TV2-117A varikliai.
  • Mi-8S "Salon" – civilinis transportinis VIP variantas su patogumais 9-11 keleivių, aprūpintas virtuve ir tualetu.
  • Mi-8MPS – paieškos ir gelėbjimo variantas
  • Mi-8MAašigalių tyrinėjimų versija, naudojama Arktyje.
  • Mi-8MT – skraidančio krano versija.
  • Mi-8AT – civilinė transportinė versija su patobulintais TV2-117AG varikliais.
  • Mi-8ATS – agrikultūrinė versija su piltuvais ir purkštuvais.
  • Mi-8TL – oro nelaimių tyrimų variantas.
  • Mi-8TM – transportinė versija su atmosferos sąlygų radaru.
  • Mi-8TS – dykumos versija.
  • Mi-8VIP – prabangi transportinė versija su patogumais 7-9 keleiviams.

Сharakteristikos[taisyti | redaguoti kodą]

Mi-8.

Pateiktos Mi-8T modelio charakteristikos:

Pagrindinės[taisyti | redaguoti kodą]

  • Įgula: 2 pilotai ir 1 inžinierius.
  • Talpa: 24 keleiviai arba 3000 kg krovinys išorėje ir viduje.
  • Ilgis: 18,2 m
  • Sraigto diametras: 21,3 m
  • Aukštis: 3 m
  • Besisukančio sraigto disko plotas: 356 m²
  • Tuščio svoris: 6990 kg
  • Maksimalus pakilimo svoris: 11 100 kg
  • Varomoji jėga: 2 × Klimov TV2-117 turboveleniniai varikliai, kiekvienas jų 1105 kW galios.

Eksploatacinės savybės[taisyti | redaguoti kodą]

  • Maksimalus greitis: 240 km/h
  • Skrydžio nuotolis: 450 km
  • Aukščio riba: 4500 m
  • Kopimo greitis: 270 m/min.
  • Kuro sąnaudos: 600 kg/h

Ginkluotė[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Mil Mi-8 – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka