Meilės drovumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Meilės drovumas – specifinis chroniškas drovumas, kai jaučiamas didelis nerimas, pasimetimas bendraujant su potencialiu partneriu.

Gilmartin tyrimas[taisyti | redaguoti kodą]

Terminą sukūrė amerikiečių psichologas Brian Gilmartin. 1987 m. jis atliko drovių meilei heteroseksualių vyrų tyrimą. Pasak psichologo, drovių meilei kriterijus atitinka šie vyrai:

  • niekad neturėję seksualinių, intymių, romantinių santykių (nevalingas celibatas)
  • kurie su moterimis elgiasi tik kaip su draugėmis, bet ne daugiau
  • kurie linkę labiau bendrauti su moterimis, bet ne su vyrais
  • emociškai kenčiantys ar kentėję dėl moteriškos kompanijos trūkumo, tačiau negalintys rasti partnerės dėl savo drovumo
  • bendraujant asmeniškai akis į akį su moterimi (kuria laiko potencialia partnere) jaučia didelį nervingumą, pasimetimą

Gilmartin neatmetė galimybės, kad meilės drovumas būdingas ir moterims bei homoseksualams, tačiau jis pabrėžė, kad šis drovumas negatyviausiai veikia heteroseksualius vyrus, kadangi drovūs vyrai, priešingai nei drovios moterys neturi galimybių rasti partnerio.

Gilmartin tyrimas su įvairaus amžiaus (19-24 ir 35-50 m.) vyrais pateikė tokius rezultatus: meilei drovūs vyrai daugumoje buvo intravertai, melancholiški, dalis linkę į psichologinius sutrikimus ar ligas (nervinius sutrikimus, autizmą, sociofobiją, vengiantį asmenybės sutrikimą). Dauguma tiriamųjų buvo linkę į pesimizmą, depresiją, vienišumą, dalis planavo savižudybę. Keletas tiriamųjų buvo linkę į lytinius nukrypimus.

Taip pat dauguma meilei drovių vyrų niekad nebuvo turėję jokio draugo, vaikystėje ir paauglystėje buvo žeminami bendraamžių, vėliau suaugę pasirinkdavo socialinę izoliaciją. Gilmartin taip pat pastebėjo, kad dauguma tiriamųjų buvo iš socialiai rizikingų ar nepilnų šeimų, kur jie, būdami vaikais negalėjo rasti emocinės paramos, buvo baudžiami, ujami, raginami būti „tikrais berniukais“. Be to, dauguma tyrimo objektų neturėjo seserų, bei turėjo siaurą bendraamžių giminių ratą (pusbrolius, pusseseres). Meilės drovūs nebuvo suinteresuoti vyriška draugija ir nuolat siekė moteriškos kompanijos.

Tyrimas atskleidė, kad meilei drovūs vyrai nepaisant to, kad sėkmingai baigė mokslus, nesusirado gerai apmokamo darbo ar tapo bedarbiais.

Remiantis tyrimu, meilei drovūs vyrai mėgsta melodingą, lengvą muziką: balades, filmų garso takelius, džiazą, iš dalies – klasikinę muziką, tačiau daugumai nepatinka rokas, hip-hopas, kita triukšminga, nemelodinga muzika.

Gilmartin tyrimas dar parodė kad meilei droviems vyrams būdinga: mintys, kad moterys yra labiau privilegijuotos nei vyrai, prastesnė nei priimta fizinė išvaizda, neįtin domisi sportu, turi skirtingą muzikos ir filmų skonį nei nedrovieji, teikia didelį dėmesį fiziniam grožiui (ypač veido), nesuinteresuoti vyriška draugija, yra mažiau patriotiški, mažai religingi arba nereligingi, dalis yra bedarbiai ar per savo gyvenimą išgyveno skurdo laikotarpį, domisi jaunesnėmis nei įprasta merginomis, turi problemų su emocijų išreiškimu, kartais ištinka agresijos priepuoliai, yra melancholiški, apatiški, neturi vidinės energijos, vaikystėje būdavo ramūs, dalis turėjo nervingas motinas, kurios neleisdavo žaisti su vaikais, įprastai yra rimti, retai būna linksmi, greitai puola į sielojimąsi, susierzinimą, dalis turi reiklius tėvus, kurie kontroliuoja gyvenimą arba stengiasi nuo visko apsaugoti.

Priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Gilmartin apibendrindamas tyrimą pateikė, jog meilės drovumo, kaip ir kitų psichologinių sutrikimų priežastys yra genetinių savybių ir aplinkos faktorių (kultūrinės terpės, šeimos, religijos) darinys.

Kaip biologines priežastis Gilmartin nurodė žemą testosterono kiekį, nosies polipus, hipoglikemiją. Pagrindinius socialinius faktorius psichologas nurodė ujimą mokykloje, bausmes, kritiką, žeminimą šeimoje. Dėl tokių skaudžių potyrių asmenybės formavimosi laikotarpiu žmogus pereina į socialinę izoliaciją, kuri nebeleidžia siekti romantinių santykių ar sėkmingos karjeros.

Tyrimas atskleidė, kad nė vienas iš tiriamų drovių vyrų neieškojo sekso paslaugų dėl savo moralinių įsitikinimų bei baimės įsimylėti prostitutę.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]