Sociofobija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Sociofobija (iš gr. socio 'visuomenė' + phobia 'baimė') – fobija, pasireiškianti baime kalbėti prieš auditoriją, bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, baime būti pajuoktu, įžeistu, pažemintu.

Stresinėse situacijoje sociofobiją turintis žmogus nerimauja, kad aplinkiniai gali pastebėti jo nerimą (paraudimą, rankų drebėjimą, prakaitavimą, staigų poreikį šlapintis ir kt.), kalbant pasikeitusią kalbėjimo manierą (per greitą, per lėtą kalbėjimą). Taip pat jaučiama nualpimo, kūno kontrolės praradimo baimė. Sociofobams kyla nerimas dar kelios dienos prieš reikšmingą įvykį (pokalbį, konferenciją, renginį ar pan.). Sociofobija sergantys žmonės neretai save izoliuoja nuo socialinio gyvenimo. Tokie žmonės yra linkę į alkoholizmą, narkomaniją, kitas priklausomybes. Tyrimų duomenimis 13 % gyventojų vienu ar kitu savo gyvenimo laikotarpiu yra išgyvenę sociofobiją[1]. Sociofobiją turintis žmogus suvokia, kad jo baimės yra nepagrįstos, tačiau nesugeba jų atsikratyti. Sociofobijos sunkumas skiriasi: vieniems žmonėms fobiją kelia tik konkrečios situacijos (pvz., kalbėjimas prieš auditoriją, bendravimas su priešingos lyties žmogumi), kitiems bet koks bendravimas su aplinkiniais. Negydant sociofobijos ji gali peraugti į agorafobiją, nerimo priepuolius, depresiją, žmogus negali gyventi pilnavertiško gyvenimo, normaliai dirbti, mokytis, kurti šeimos.

Sociofobiją gali sukelti nepasitikėjimas savimi, savęs nuvertinimas, socialinių įgūdžių stoka, skaudūs išgyvenimai.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Šaltiniai: