RAF-2203

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
RAF-2203
Rafik 2007.jpg
Gamintojas RAF
Dar vadinamas Latvija
Gamybos metai 1976-1997
Prieš jį RAF-977
Klasė Mikroautobusas
Išdėstymas FR
Platforma GAZ-24
Variklis (-iai) Benzininis:
2445 cm³ I4
Transmisija (-os) 4 pavarų mechaninė
Ratų bazė 2630 mm
Ilgis 4980 mm
Plotis 2035 mm
Aukštis 1970 mm
Svoris 1750 kg
Degalų bako talpa 55 l

RAF-2203 „Latvija“ – mikroautobusas, gamintas Rygos autobusų fabrike nuo 1976 m. iki 1997 m. Šio tipo mikroautobusai buvo plačiai naudojami kaip maršrutiniai taksi, greitosios medicininės pagalbos automobiliai ir tarnybinis transportas. Paskutiniojo dešimtmečio viduryje, Lietuvoje šiuos mikroautobusus pakeitė Mercedes-Benz, Ford, Volkswagen ir kitų markių automobiliai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Projektavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Naujojo RAF mikroautobuso projektavimas prasidėjo 1965 m. Šis modelis pakeitė prieš tai buvusį RAF-977. Naujojo, perspektyvaus automobilio rengimui vadovavo dvi grupės, susidedančios iš keturių konstruktorių. Iš tiesų kūrimas vyko konkuruojant šioms dviem grupėms. Jos dirbo nepriklausomos viena nuo kitos. Projektuojamas mikroautobusas turėjo atitikti du reikalavimus: turėjo būti dvylikos vietų ir jo baziniai agregatai turėjo būti nuo GAZ-21 Volga.

Galiausiai buvo sukurti du prototipiniai modeliai: RAF-982-I ir RAF-982-II. Pirmasis modelis turėjo pusės variklio gaubto kombinaciją ir buvo vadinamas „Ciklonu“. Antrasis automobilis buvo vagono tipo.

Abu automobiliai buvo išsiųsti į Maskvą tam, kad praeitų ministerijų komisiją. Galiausiai buvo išrinktas RAF-982-I. Tačiau RAF direktorius Ilja Pozniakas buvo nepatenkintas ministerijos sprendimu. Jis manė, kad futuristinis (tuo metu vagono tipo autobusai buvo naujiena) RAF-982–II modelis buvo perspektyvesnis. RAF prototipai vėl buvo nusiųsti į Maskvą. Po „antrojo išbandymo turo“ buvo priimtas sprendimas gaminti RAF-982-II.

1969 m. liepos 25 d., Jelgavoje prasidėjo naujos RAF gamyklos statyba. Po statybos gamykla turėjo pradėti gaminti naujuosius mikroautobusus. Prototipo RAF-928-II patikslinimai buvo baigti statant gamyklą.

Nauja gamykla pradėjo dirbti 1976 m. vasario mėn. Nuo konvejerių nuriedėjo pirmieji RAF-2203 „Latvija“ mikroautobusai. Toks oficialus pavadinimas buvo suteiktas ištobulintam prototipui RAF-982-II. Skirtingai nuo prototipo serijiniame RAF-2203 buvo naudojami agregatai nuo naujesnės „Volgos“ – GAZ-24.

Gamyba[taisyti | redaguoti kodą]

Rygos autobusų fabrikas kasmet pagamindavo daugiau nei 15 tūkst. automobilių RAF-2203 (gamykla turėjo pagaminti 17 tūkst. mikroautobusų per metus ir 19871990 m. viršijo šį skaičių). 1987 m. pradėtas gaminti pereinamasis RAF-2203 modelis RAF-2203-01. 1988 m. pradėta gaminti modernizuota mikroautobuso versija RAF-22038-02. Šiame mikroautobuse buvo sumontuoti agregatai nuo automobilio GAZ-24-10 „Volga“. RAF-22038 išorė skyrėsi priekinėmis grotėlėmis ir aliumininiais bamperiais su plastikiniais kampais, o taip pat nebenaudojama firmine RAF emblema. 22038 prototipo, kuris buvo demonstruojamas parodoje „Tarybų Sąjungos automobilių pramonei 60 metų“, gale, šoniniame lange buvo siauras atidaromas langelis, bet serijiniame modelyje buvo išsaugotas kėbulas nuo 2203.

1993 m. buvo išleistas RAF-22039. Šioje modifikacijoje buvo padidintas vietų skaičius iki trylikos. Tai buvo pasiekta visiškai sumažinant bagažo skyrių. RAF-2203 bovo masiškiausiai gaminamas tarybinis mikroautobusas.

RAF-2203 buvo masiškiausiai gaminamas tarybinis mikroautobusas ir praktiškai vienintelis tėvyninis, neskaitant importinių Nysa ir Żuk, o taip pat visais ratais varomo UAZ-452V, kuris buvo gaminamas Uljanovo automobilių gamykloje, gana mažais kiekiais ir pagrinde eksportui.

RAF gamyba buvo sustabdyta 1997 m., praradus pagrindinę NVS šalių rinką.

Pritaikymas[taisyti | redaguoti kodą]

Maršrutinis taksi[taisyti | redaguoti kodą]

1980 m. olimpinėms žaidynėms skirtas RAF-2907
RAF-22031

Mikroautobuso pritaikymas maršrutiniam taksi buvo viena iš pagrindinių RAF-2203 pritaikymo sričių. Gamyklinėje modifikacijoje, skirtoje dirbti maršrutiniu taksi, sėdynės buvo išdėstytos salono šonuose, tuo tarpu modifikacijoje skirtoje tarnybiniam transportui sėdynės išdėstytos skersai. Vis dėlto vėliau (nuo 9 dešimtmečio) daugelis tarnybinių mikroautobusų buvo naudojami kaip maršrutinis taksi, todėl miesto maršrutuose važinėjo automobiliai su skirtingu sėdynių išdėstymu. Taip pat maršrutiniams taksi buvo naudojama ribotos gamybos modifikacija su aukštu stogu RAF-2921.

RAF maršrutiniai taksi buvo labai dažni pirmoje 10 dešimtmečio pusėje, vėliau juos pradėjo keisti Mercedes-Benz, Ford ir kiti. XXI a. pradžioje maršrutinių taksi RAF-2203 eksploatacija baigėsi, nes automobiliai morališkai ir techniškai paseno ir neatitiko saugumo reikalavimų. Kai kur RAF-2203 naudojimas, kaip maršrutinis taksi, įstatymiškai uždraustas. Regionuose, kur žemas pragyvenimo lygis, RAF yra populiarus. Pvz., Abchazijoje ir Pietų Osetijoje vis dar naudojamas kaip maršrutinis taksi.

Greitoji medicinos pagalba[taisyti | redaguoti kodą]

Jau projektuojant automobilį buvo norima jį pritaikyti greitajai medicinos pagalbai. Tai liudija faktas, kad ministerijų komisijoje dalyvavo ir medikai. Medicininė modifikacija vadinosi RAF-22031. Ant RAF-2203 bazės, buvo gamainamas suomių firmos TAMRO reanimobilis (1981–1994 m.) su aukštu stogu.

Greitosio medicinos pagalbos automobilis, ant RAF-22038 bazės, buvo pavadintas RAF-2915. Taip pat buvo gaminamas reanimobilis RAF-2914, kuris išsiskyrė aukštesniu stogu.

Kitos sritys[taisyti | redaguoti kodą]

RAF-2203 buvo naudojamas pačiose skirtingiausiose srityse. Baziniai mikroautobusai – tarnybiniam transportui (įskaitant policiją ir kariuomenę), taip pat kaip autolaboratorija, ralio servisas ir t. t.

Keleivinis, belangis, vienos ar dviejų sekcijų autotraukinys, sudarytas iš sukabintų vagonėlių ir balninio vilkiko RAF-3407 buvo naudojamas pažintiniame Visasąjunginės parodos maršrute, o taip pat Olimpiniame vasaros žaidynių kaimelyje.

Taip pat 1980 m. vasaros olimpinių žaidynių aptarnavimui, RAF gamykloje buvo sukurta daug specialių RAF-2907/2911 modelio modifikacijų, įskaitant elektromobilį RAF-2910, o taip pat dviračiams vežti skirti RAF-2909.

9 dešimtmečio pabaigoje, pagal daugiavaikų šeimų programą, RAF išleido mažą 8 vietų mikroautobuso seriją su „liuks“ apdaila, kurį buvo galima vairuoti turint B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Šis modelis buvo parduodamas privatiems asmenims.

Nuo 10 dešimtmečio RAF taip pat buvo naudojami krovinių pervežimui. Pvz,. nedideliais furgonais RAF-2916 buvo vežamas paštas, pramoninės prekės, taip pat lavonus. .

Paskutiniajame dešimtmetyje, senojoje RAF gamykloje, panaudojant RAF-22038 bazę, buvo išleista maža, vienatonių sunkvežimių serija RAF-3311 (bortinis arba unifikuotu nulinio (įprasto) gabarito kėbulu, pvz., RAF-2920) ir RAF-33111 (su dviguba kabina, bortinis arba unifikuotas nulinio (įprasto) gabarito kėbulas, pvz., avarinė RAF-33114 ar katafalkas RAF-2926). Taip pat ribotai buvo gaminami šarvuoti inkasatorių furgonai RAF-LABBE, kemperiai ir kiti automobiliai ant RAF bazės.

Konstrukcija[taisyti | redaguoti kodą]

Mikroautobuso RAF-2203 salonas padalintas į du skyrius. Pirmajame įrengta vieta vairuotojui ir vienam keleiviui, galiniame – dešimt dešimt sėdynių keleiviams. Už keileivių sėdynių įrengtas bagažo skyrius.

Kėbulas – laikantysis, ištisinio metalo. Mikrautobusas turėjo keturias vienvyres duris: Dvejas dešinėje (keleivių įlaipinimui), vienas kairėje (vairuotojui įlipti) ir galines (sukrauti bagažui).

RAF-2203 buvo naudojamas GAZ-24 variklis, kuris buvo montuojamas automobilio priekyje ir suko galinius ratus. Galinis tiltas taip pat panaudotas nuo GAZ-24, o tuo tarpu priekinė važiuoklė ir vairo mechanizmas buvo originalūs, bet jų konstrukcijoje buvo naudojamos detalės ir elementai nuo GAZ-24 ir GAZ-21 važiuoklių.

Pradžioje visi stabžiai buvo būgniniai, tačiau modifikacijoje 22038 priekiniai stabdžiai buvo diskiniai.

RAF-2203 durų rankenėlės buvo naudojamos nuo nebegaminamo automobilio Moskvič 408

Techninės charakteristikos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Ilgis: 4980 mm
  • Plotis: 2035 mm
  • Aukštis: 1970 mm
  • Ratų bazė: 2630 mm
  • Kelio prošvaistė: 180 mm
  • Svoris: 1670 kg
  • Vietų skaičius: 11 (be vairuotojo)
  • Variklis: karbiuratorinis, keturių cilindrų, ЗМЗ 24Д, 2445 cm³
  • Galia: 70 kW (95 AG), esant 4500 aps/min
  • Pavarų dėžė: keturių pavarų, mechaninė
  • Maksimalus greitis: 120 km/h
  • Kuro bako talpa: 55 l
  • Kontrolinis kuro sunaudojimas:
    • (esant 40 km/h): 12 l/100 km
    • (esant 80 km/h): 10,8 l/100 km
  • Stabdžių sistema: būgninė, hidraulinė su dviem hidrovakuuminiais stiprintuvais
  • Stabdymo kelias (esant 60 km/h): 25,6 m
  • Pakaba:
    • Priekinė: nepriklausoma, spyruoklinė
    • Galinė: priklausoma, linginė

Modifikacijos[taisyti | redaguoti kodą]

Modelis Paskirtis Gamybos metai
2203 Bazinis modelis. Buvo naudojamas kaip aptarnaujantysis automobilis. 19761987
22031 Greitosios medicininės pagalbos automobilis, skyrėsi viduje sumontuota medicinine įranga.
22032 Maršrutinis taksi, sėdynės salone buvo išdėstytos išilgai.
22033 Policijos tarnybinis automobilis. Specialiai įrengtame salone yra skyrius dviem sulaikytiesiems, šuns vieta, 3 sėdynės ir ginklų dėtuvė.
22034 Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilis. Skirtas pervežti 5 gaisrininkus, taip pat 5 įrangos rinkinius (šalmai, kostiumai). Buvo pagamintas nedidelis kiekis bandomųjų automobilių. Dažniausiai ugniagesiai patys perdarydavo bazinius modelius.
22035 Specialus atomobilis skirtas kraujo pervežimui.
22036 Specialus automobilis, vežantis kartu policiją ir medikus. Pagamintas tik prototipas.
2912 Ribotos gamybos laboratorija su langais.
2909 Ribotos gamybos „olimpinė“ versija su dviguba kabina ir tentu. Skirta dviračiams vežti. 19791980
2911 Ribotos gamybos „olimpinė“ versija su teisėjų švieslente ant stogo. 19791980
2910 Teisėjų automobilis.
2907 Ribotos gamybos „olimpinė“ versija, kurioje aušinimo sistema pritaikyta važiuoti begiko greičiu[1] 19791980
3407 Riboto leidimo parko autotraukinys, kurį sudarė balninis vilkikas ir vienas ar du prikabinti atviri vagonėliai RAF-9225/9226.
ТАМRО–RAF Reanimacijos automobilis, įrengtas suomių firmos TAMRO. Turėjo aukštą stogą ir buvo ryškiai geltonos spalvos su oranžinėmis juostomis. 19791989
2203-01 Pereinamasis modelis iš 2203 į 22038 19871990
22031-01 Greitosios medicininės pagalbos automobilis. 19871990
2921 Ribotos gamybos keleivinė versija su paaukštintu stogu. Skirta invalidų pervežimui.
22038 Atnaujintas modelis, besiskiriantis nauja važiuokle ir kai kuriais naujais agregatais[2], turėjo kitokias radiatoriaus groteles, nebeliko orlaidžių. 19891997
2915 22031 tipo greitosios medicininės pagalbos automobilis. 19911997
22039 Maršrutinis taksi. 19931997
2914 TAMRO-RAF tipo reanimobilis ant RAF-22038 bazės. 19891993
2916 ir 2924–TAMRO Ribotos gamybos belangis furgonas (naudojamas paštui vežti, kaip katafalkas ir kt.).
33113 Pikapas su dviguba kabina ir tentu.
33111 Bortinis minisunkvežimis su vienguba kabina. 19911993
2920 Minisunkvežimis-furgonas su vienguba kabina ir unifikuotu nulinio (įprasto) gabarito kėbulu.
3311 bortinis minisunkvežimis su dviguba kabina 19911993
33114 Minisunkvežimis-furgonas su dviguba kabina ir unifikuotu nulinio (įprasto) gabarito kėbulu.
2926 Minisunkvežimis-furgonas su dviguba kabina ir izoterminiu unifikuotu nulinio (įprasto) gabarito kėbulu.

Projekto vertinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Privalumai[taisyti | redaguoti kodą]

Lyginant su senesniu modeliu RAF-977, RAF-2203 buvo erdvus mikroautobusas. Tai padidino keleivių komforto lygį ir nepaprastai svarbu, kad jį buvo galima pritaikyti greitajai medicinos pagalbai, įrengiant automobilyje būtiniausią medicininę įrangą.

Trūkumai[taisyti | redaguoti kodą]

Dėl labai sunkaus variklio, esančio virš priekinio tilto, buvo blogas svorio balansas (daugiau kaip 55 % masės tenka priekinei ašiai), dėl to padidėja susidėvėjimas ir netgi priekinio tilto pažeidimai, o taip pat blogas valdymas slidžiame kelyje ir mažesnis pravažumas, kai mikroautobusas nepakrautas (pravažumui didinti buvo dedamas balastas į automobilio galinę dalį). Kėbulas nepasižymėjo aukštos kokybės suvirinimo siūlėmis ir nudažymu bei antikorozine danga. Grindys buvo išklotos fanera (išskyrus paskutinius maršrutinio taksi modelius 22039), tai taip pat apsunkino eksploataciją. Rimtos problemos iškildavo ir su GAZ-24 bazės agregatais. Dėl vairuotojo ir pavarų dėžės išdėstymo, pavarų perjungimas buvo nepatogus.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Ю. Шребов. РАФ: Комфорт и скорость, „Моделись-конструктор“ 1977, Nr. 8
  • Сергей Канунников. Просто „Рафики“, „За рулём“, 2005, Nr. 4
  • Шугуров Л. М. „Автомобили России и СССР“. – М.: ИЛБИ, 1994. – Т. 2. – С. 74. – ISBN 5-87483-006-5
  • Говоруха А., Шелепенков М. РАФ. Рижская автобусная фабрика. – Смоленск: Свиток, 2006. – 96 с.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Говоруха А., Шелепенков М. РАФ. Рижская автобусная фабрика. — Смоленск: Свиток, 2006. — 96 с. — (Проект «Наши автомобили»).
  2. Микроавтобус выходит на трассы // "Известия", № 271 (20617) от 28 сентября 1983. стр.2

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: RAF-2203 – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.