Mahmudas Gaznavietis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Mahmudas Gaznavietis
Sultan-Mahmud-Ghaznawi.jpg
Sultono piešinys
Gaznevidai
Visas vardas: Jaminas ad Davla Abul Kasimas Mahmudas Ibn Sebiukteginas
Gimė: 971 m. spalio 2 d.
Gaznis
Mirė: 1030 m. balandžio 30 d. (58 metai)
Gaznis
Tėvai: Sabukteginas
Sutuoktinis(-ė): Kausari Džahan
Vaikai:

Mohamadas Gaznavietis, Masudas I Gaznavietis, Izas ad-Davla Abdulrašidas, Suleimanas, Šudža

Religija: islamas
Gaznio emyras/sultonas
Kelintas: 3
Ėjo pareigas: 998 m. – 1030 m.
Pirmtakas: Ismailas Gaznavietis
Įpėdinis: Mohamadas Gaznavietis
Commons-logo.svg Vikiteka: Mahmudas GaznavietisVikiteka

Mahmudas Gaznavietis (pers. محمود غَزنوی = Maḥmūd-e Ġaznawī), pilnas vardas Jaminas ad Davla Abul Kasimas Mahmudas Ibn Sebiukteginas (Yamīn ad-Dawlah Abul-Qāṣim Maḥmūd Ibn Sebüktegīn; g. 971 m. spalio 2 d. – m. 1030 m. balandžio 30 d.) – tiurkų-persų kilmės karvedys, Gaznevidų valstybės įkūrėjas, sultonas (pirmasis valdovas, naudojęs šį titulą).

Gimė Chorasano regione, vergų pirklio Sabuktigino šeimoje. Nuo 994 m. dalyvavo grobiamuosiuose žygiuose drauge su tėvu. 998 m. Mahmudas nugalėjo brolį Ismailą kovoje dėl Gaznevidų sosto. Užkariavo Kandaharą ir Bostą. Nuo 1001 m. Mahmudas Gaznavietis pradėjo grobiamuosius žygius į Indiją. Jis užemė Pešavarą, Sistane nugalėjo paskutinį Safaridų emyrą Khalafą I-ąjį. Vėliau prasidėjo nuolatiniai Gaznevidų antpuoliai į Indiją (jų buvo 17): jis persekiojo Fatimidus, nugalėjo Kabulo šachus, įveikė radžputų sąjungą, palaužė Nagarkoto, Thanesaro, Kanaudžo, Gvalijoro, Udžaino valstybes.

Mahmudo armija plėšė ir griovė hindų šventyklas ir rūmus, grobė turtus ir derlių. Jis taip pat 1027 m. surengė grobiamąjį žygį į Bujidų valdomą Persiją. Tačiau po plėšimų armija atsitraukdavo ir įsitvirtinti nesistengdavo. Mahmudas Gaznavietis skelbė džihadą nemusulmoniškoms religijoms ir nuožmiai griovė jų šventyklas bei naikino tikinčiuosius, todėl laikomas ikonoklastu.

Mahmudas Gaznavietis mirė 1030 m. ir buvo palaidotas mauzoliejuje Gaznio mieste. Netrukus po jo mirties jo valstybę užėmė seldžiukai.

Mahmudo laikais Gaznevidų įtakos sfera driekėsi nuo Kurdistano iki Jamunos, nuo Samarkando iki Gudžarato. Dėl gausių grobių suklestėjo Gaznio miestas. Šis miestas tapo kultūros, literatūros centru, Mahmudo laikais jame kūrė garsus persų poetas Firdousi. Mahmudo žygiuose dalyvavęs Al Birūnis parašė garsų veikalą apie Indiją Tarikh Al-Hind. Nuo Mahmudo laikų prasidėjo musulmonų invazija į šiaurės Indiją.