Lokinės dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lokinės dvaras
Lokinės dvaro oficina
Lokinės dvaro oficina
Vieta Lokinė, Ukmergės rajonas
Įkurtas 1585 m.
Bajorų giminės Daumantai, Radvilos, Grotusai, Končiai

Lokinės dvaras – dvaras, esantis Ukmergės rajone, Siesikų seniūnijoje.

Dvaro sodybos fragmentai apie 4 km į šiaurę nuo Siesikų, netoli užankančio ežerėlio. Dvaro sodybos liekanos: mūrinis svirnas, tvartas-arklidė, oficina (fligelis), du kumetynai. 2010 m. duomenimis – bešeimininkis turtas.

Panašias vietas senovėje mėgo lokiai, kurių Lietuvoje nemažai veisėsi iki XIX a. antrosios pusės. Kaimo pavadinimas byloja, kad lokių tikrai čia būta. Gal patikimesnė versija, kad anksčiau dvaras vadinosi Lukinė, nuo lenk. luk 'lankas'. Končių herbe vaizduojamas būtent Lankas. Lokine gyvenvietė tapo kažkur nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžios.

Jau 1585 m. minimas Lokinės palivarkas, veikiausiai Daumantams priklausiusio Siesiko dvaro dalis. Vėliau Lokinė priklausė Radviloms, Grotusams, iš kurių 1790 m. dvarą pirko Juozapas Končia. Ši giminė valdė Lokinę iki pat Antrojo pasaulinio karo. XVIII–XIX a. Končiai pasistatė medinius dvaro rūmus ant aukštos akmenų pamūrės, su kolonomis papuošta prieangiu. Netoliese stovėjo mūrinė klėtis.

Medardas Končia (1808–1899) aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime prieš Rusijos carizmą, vėliau dalyvavo slaptų draugijų veikloje. Už tai 1838 m. buvo suimtas ir ištremtas į Archangelsko guberniją. Paskui vyrą į jo tremties vietą išvažiavo jo žmona Paulina Bialozoraitė, panašiai kaip knygose aprašytos Rusijos dekabristų žmonos. 1843 m. tremtinys grįžo į tėviškę, išrinktas Ukmergės bajorų maršalka. Per 1863 m. sukilimą caro valdžios vėl areštuotas, dvaras vėl konfiskuotas ir išgrobstytas, dvaro sodyba apgriauta.

Iki mūsų dienų dvaro ponų namas neišliko, tik XIX a. pr raudonų plytų rūsiai. Tebestovi dvaro ūkiniai pastatai, kuriais pokariu naudojosi tarybinis ūkis. Siesikų miestelio kapinėse stovi Končių XVIII–XIX a. sandūroje statyta koplyčia, kurioje ilsisi fundatorių ir jų giminaičių palaikai.[1]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 1–512