Lioliai (Kėdainiai)

Koordinatės: 55°18′11″š. pl. 24°15′50″r. ilg. / 55.303°š. pl. 24.264°r. ilg. / 55.303; 24.264 (Lioliai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lioliai
{{#if:280
Liolių kaimas
Lioliai
Lioliai
55°18′11″š. pl. 24°15′50″r. ilg. / 55.303°š. pl. 24.264°r. ilg. / 55.303; 24.264 (Lioliai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kėdainių rajono savivaldybės vėliava Kėdainių rajono savivaldybė
Seniūnija Šėtos seniūnija
Gyventojų (2021) 13
Vikiteka Lioliai (Kėdainiai)
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Lioliaĩ
Kilmininkas: Liolių̃
Naudininkas: Lioliáms
Galininkas: Lioliùs
Įnagininkas: Lioliaĩs
Vietininkas: Lioliuosè
Istoriniai pavadinimai rus. Ляли, lenk. Lale[2]

Lioliai – kaimas rytinėje Kėdainių rajono savivaldybės dalyje, 2 km į šiaurę nuo Šėtos, prie Šėtos–Truskavos kelio bei jo atšakos į Pagirius. Kaimo apylinkėse tyvuliuoja nedideli tvenkiniai, o vakaruose iškilęs Sangailų piliakalnis.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimu driekiasi kelias, kuris eina per Liolių mišką į Kamėnus, vedantis toliau per Gumbius ir Čerelius į Vaiškonius, už kurių padarius lanką, juo galima pasiekti Pagirius. Šiaurės vakaruose kaimas ribojasi su Stagelių, Stagių ir Sriubių kaimais, šiaurėje – su Liolių mišku, rytiniu kaimo pakraščiu teka Indijos (Indėjos) upelis, kuris po melioracijos virto grioviu, ir toliau ribojasi su Daratavos kaimu, pietvakariuose su Pagirių keliu, o vakaruose – su Sangailų piliakalniu, už kurio yra ežeras Sangailis, ir su Sangailų kaimu.

Šiuo metu (2016 m.) kaime yra likusios 17 sodybų: tik 9 gyvenamos sodybos, kitos stovi tuščios.

Liolių tvenkiniai
Įvažiavimas Lioliuosna nuo Vaiškonių

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo rytinėje pusėje buvo Daratavos palivarkas, priklausęs Reutams, kurį vėliau paveldėjo Vatkevičiai. Liolių kaime prieškaryje gyventojų daugumą sudarė vidutiniai valstiečiai, turėję maždaug po 7–8 ha žemės ir apie 2 ha miško. Kaime vyravo Grigų, Janušauskų ir Miliauskų pavardės.

Ant kalniuko, vakariniame kaimo pakraštyje, tėviškėno Juliaus Dirsės iniciatyva yra pastatytas koplytstulpis sunykusioms kaimo sodyboms ir jos gyventojams atminti. Kaime yra dar du mediniai kryžiai: vienas pakelėje, prie sodželkos (atnaujintas), o kitas viduryje lauko prie buvusios Blusių sodybos atminti Kazimierui Luckui (vyresniajam fotomenininko Vito Luckaus broliui iš Stagelių kaimo), prie kurios jis buvo nušautas pokaryje.

Prieškario laikotarpiu, maždaug apie 1920 m. Miliauskų vienkiemyje, netoli Liolių miško, yra buvusi pradinė mokykla. Netoli Sangailų piliakalnio žydai turėjo vėjinį malūną su karčema, o miške į Kamėnų pusę irgi yra buvusi žydų karčiama. Iš Liolių kaimo yra kilę du pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyviai partizanai broliai Antanas ir Petras Palinauskai. Po II pasaulinio karo buvo ištremti į Sibirą keletas gyventojų: Blusiai, Miliauskai, Jonas ir Petras Palinauskai ir Žilinskai.

Iš Liolių kaimo yra kilę keletas Lietuvoje žinomų žmonių. Tai psichologė Bronislava Grigaitė, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, poetė Pranciška Regina Liubertaitė, žemės ūkio mokslo darbuotojas Vincas Miliauskas, karo lakūnas Kazimieras Mintautas (miręs Biržuose), kunigas Juozas Blusys (Blutis), fotomenininkas Vaidotas Grigas. Taip pat Lioliuose yra gimusios Veronika Grigaitė, ekonomistė ir Veronika Janušauskaitė–Aušvicienė, buvusi Šėtos vidurinės mokyklos mokytoja.

Stogastulpis Liolių ir Kamėnų kaimų atminimui (1995 m.)
Kryželis Lioliuose
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1989 m.sur.[7] 2001 m.sur.[8] 2011 m.sur.[9] 2021 m.sur.[10]
110 131 98 112 69 46 29 21 13


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Lale. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 209 psl. (lenk.)
  3. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  8. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės

Sangailai – 1 km Stagiai – 1,5 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Daratava – 1 km
ŠĖTA – 2,5 km