Lilita

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lilita (1892 m.) John Collier paveikslas

Lilita (hebr.לילית‏‎) – nakties demonė žydų mitologijoje. Jos dėka pasaulyje atsirado ligos ir mirtis. Lilita siejama su Mesopotamijos mitologijos lilītu demonėmis, kurios, kaip buvo tikima, ypač pavojingos nėščioms moterims ir kūdikiams.[1]

Biblijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Izaijo knyga 34:14 Ten susitiks vilkai su hienomis, satyrai šauks vienas kitam. Nakties šmėklos ten susiras sau poilsio vietą.[2]

Žydų mitas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Penkiaknygėje žmogaus sukūrimas aprašomas du kartus, todėl laikui bėgant žydų mitologijoje kilo mitas, kad pirmąja Dievo sukurta pora buvo Adomas ir Lilita. Tačiau Lilita nenorėjo paklusti savo vyrui, laikydama save tokiu pačiu Dievo kūriniu, kaip ir Adomas. Ištarusi slėpiningą Dievo vardą Lilita pakilo į orą ir nuskrido nuo Adomo.

Pastarasis paskundė Dievui savo pabėgusią žmoną. Tuomet Dievas siuntė tris angelus. Jie pavijo Lilitą prie Raudonosios jūros, tačiau ji griežtai atsisakė grįžti pas vyrą. Tuomet angelai atėmė iš jos kūną ir paliko tik dvasią. Nuo to laiko Lilita tapo demonų motina.

Adomui Dievas davė naują žmoną – Ievą.

Talmude Lilita aprašoma kaip nevedusių vyrų gundytoja.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 118. ISBN 978-0-292-70794-8.
  2. Judit M. Blair De-Demonising the Old Testament - An Investigation of Azazel, Lilith, Deber, Qeteb and Reshef in the Hebrew Bible. Forschungen zum Alten Testament 2 Reihe, Mohr Siebeck 2009 ISBN 3-16-150131-4