Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis (ЛЂтопись великых князей литовских) – XIV a. pab. – XV a. pirmosios pusės istoriografinis kūrinys, kuriame aprašyta Lietuvos kunigaikščių Kęstučio ir Jogailos 1381–1382 m. kova dėl didžiojo kunigaikščio sosto ir Vytauto valdymas iki 1396 m. Tai seniausias Lietuvos metraštis.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis parašytas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kanceliarine slavų – rusėnų kalba. Žinomas iš Lietuvos metraščių „Trumpojo sąvado“, į jį įtrauktas apie 1446 m. Perredaguotas ir papildytas įeina į „Lietuvos ir Žemaičių didžiosios kunigaikštystės kroniką“ ir Bychovco kroniką (abi XVI a.). Kai kuriuose rusų metraščių rinkiniuose išliko perdirbtų metraščio nuorašų, pavadintų „Lietuvių giminės pradžia“, arba „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių kilmė“.

Turinys

Pradžia – Lietuvos kunigaikščių Jogailos ir Vytauto kilmė (lot. Origo regis Jagyelo et Witholdi ducum Lithuaniae) – prasideda Gedimino sūnų vardijimu. Vienas pirmųjų ir svarbiausių metraščio šaltinių buvo Vytauto skundas prieš Lietuvos didįjį kunigaikštį Jogailą ir kunigaikštį Skirgailą, parašytas 1390 m. Vytautui būnant Prūsijoje pas kryžiuočius. Manoma, kad metraštis yra sujungtas iš 2 ar daugiau dalių, kurias įvairūs autoriai parašę tarp 1382 ir 1392 m. Vilniuje ir apie 1429–1430 m. – Smolenske.

Kai kurių tyrinėtojų nuomone, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis – vientisas kūrinys, kurį apie 1429–1430 m. parašęs Smolensko stačiatikių vyskupo Gerasimo raštininkas Timofejus. Metraščio tikslas – padėti Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui tapti Lietuvos karaliumi. Prie metraščio buvęs pridėtas ir „Pasakojimas apie Podolę“, sukurtas apie 1431–1435 m.

Literatūra

• ПОЛНОЕ СОБРАНІЕ РУССКИХЪ ЛЂТОПИСЕЙ. Изданное по Высочайшему повелЂнію Императорскою Археографическою Коммиссіею. С.-ПЕТЕРБУРГЪ. 1908, Москва: Наука, 1980.
• Mečislovas Jučas. Lietuvos metraščiai ir kronikos, Aidai, 2002 m., ISBN 9955-445-40-8