Leopoldas Sedaras Sengoras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Leopoldas Sedaras Sengoras
pranc. Léopold Sédar Senghor
Léopold Sédar Senghor.jpg
Gimė: 1906 m. spalio 9 d.
Žoalyje, Senegalas
Mirė: 2001 m. gruodžio 20 d. (95 metai)
Versone Prancūzija
Veikla: Senegalo filosofas, poetas, politinis veikėjas, pirmasis nepriklausomo Senegalo prezidentas
Partija: 1936 m. Prancūzijos socialistų partija

Leopoldas Sedaras Sengoras (pranc. Léopold Sédar Senghor, g. 1906 m. spalio 9 d. Žoalyje, Senegalas2001 m. gruodžio 20 d. Versone Prancūzija) – Senegalo filosofas, poetas, politinis veikėjas, pirmasis nepriklausomo Senegalo prezidentas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Mokėsi prancūzų misionierių mokykloje Senegale, nuo 1928 m. studijavo Prancūzijos universitetuose. 1935 m. – pirmasis juodaodis profesorius Prancūzijos universitete. 19361948 m. Prancūzijos socialistų partijos (SFIO) narys. 1937 m. Tarptautinės darbininkų bendrijos narys.

19381940 m. tarnavo prancūzų armijoje. 19401942 m. buvo vokiečių nelaisvėje, vėliau dalyvavo prancūzų Pasipriešinime.

Politinė veikla[taisyti | redaguoti kodą]

1948 m. įkūrė Senegalo Demokratinį bloką (SDB). 1951 m. šis blokas Senegale gavo 67 % balsų. L. Sengoras ir Generalinės darbo federacijos (Prancūzijos profesinių sąjungų susivienijimas) Senegalo lyderis Abas Gejė tapo Prancūzijos parlamento nariais. Tačiau rinkimų kampanija supriešino SFIO ir SDB.

1952 m. Prancūzijos vyriausybės valstybės sekretorius. 19581980 m. Senegalo pažangiosios sąjungos (nuo 1976 m. Senegalo socialistų partija) generalinis sekretorius. 1959 m. balandžio – 1960 m. rugpjūčio mėn. Malio federacijos Federalinės asamblėjos pirmininkas.

19601980 m. Senegalo prezidentas, 19621970 m. kartu ir vyriausybės vadovas. 19761983 m. Socialistų Internacionalo pirmininko pavaduotojas. 19811987 m. Afrikos socialistinio ir demokratinio internacionalo iniciatorius ir pirmininkas.

Filosofija[taisyti | redaguoti kodą]

Vienas iš negritiudo filosofinės estetinės koncepcijos, akcentuojančios Afrikos istorijos ir kultūros savitumą, kūrėjų. L. Sengoras, Ėmė Cezaras ir Leonas Damas savo filosofija pasistengė sumažinti Europos kultūros įtaką Afrikos tautų kultūrai ir netgi politikai. Žinomas L. Sengoro posakis, kad Europa neišrado nieko naujo – ji netgi kurdama savivaldos sistemą kartoja afrikiečių bendruomeninę savivaldą, egzistuojančią jau daugelį amžių.

Būdamas Senegalo prezidentu L. Sengoras praktikoje išplėtojo afrikietiškojo socializmo teoriją kaip alternatyvą tuo metu paplitusiam marksizmui.

Poezija[taisyti | redaguoti kodą]

Sukūrė meilės lyrikos – „Dainos Naetai“ (Chants pour Naëtt), 1949), politinės poezijos apie Pasipriešinimo judėjimą – „Juodosios aukos“ (Hosties noires), 1948 m.), Afrikos tautų praeitį („Čaka“, 1949 m., „Etiopiški motyvai“ (Éthiopiques), 1956 m. L. Sengoras – Senegalo himno autorius.

1948 m. išleista jo „Naujosios negrų ir malgašų poezijos antologija“ (Anthologie de la nouvelle poésie nègre et malgache), kuriai įžangą parašė Žanas Polis Sartras.

Kiti kūriniai[taisyti | redaguoti kodą]

Pavadinimai originalo kalba

  • Dainos šešėlyje (Chants d'ombre; 1945);
  • Noktiurnai (Nocturnes; 1961);
  • Laiškai žiemą (Lettres de d'hivernage; 1973);
  • Didžiosios elegijos (Elégies majeures; 1979);
  • Veiksmo poezija: pokalbis su Mohamedu Aziza (La poésie de l'action: conversation avec Mohamed Aziza; 1980);
  • Tai, kuo aš tikiu (Ce que je crois; 1988).

1983 m. tapo pirmuoju afrikiečiu – Prancūzijos Akademijos nariu.

Po jo mirties Dakaro oro uostas buvo pavadintas Leopoldo Sedaro Sengoro tarptautiniu oro uostu.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]