Leonas Vytautas Glinskis
| Leonas Vytautas Glinskis | |
|---|---|
| Leonas Glinskis Alytuje | |
| Gimė | 1937 m. lapkričio 22 d. Joniškėlis |
| Tautybė |  lietuvis
|
| Sutuoktinis (-ė) | Audronė Skarbaliūtė |
| Vaikai | 5 vaikai, 18 anūkų |
| Veikla | dailininkas, metraštininkas |
| Išsilavinimas | 1963 m. Valstybinis dailės institutas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis 2010 m. Sausio 13-osios atminimo medalis | |
Leonas Vytautas Glinskis (g. 1937 m. lapkričio 22 d. Joniškėlyje) – aktyvus Sąjūdžio narys, dailininkas, metraštininkas, filmavimo kamera fiksavęs LPS Seimo, Kauno Sąjūdžio tarybos posėdžius ir mitingus.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Leonas Vytautas Glinskis gimė 1937 m. lapkričio 22 d. Joniškėlio miestelyje. Dirbo Telšių „Masčio“ fabrike šaltkalviu, baigė vakarinę Darbo jaunimo mokyklą Telšiuose. 1957–1963 m. mokėsi Vilniaus Dailės institute grafikos fakultete. 1972 m. įstojo į Dailininkų sąjungą. Pagrindiniai viso gyvenimo kūrybiniai darbai – staliūginė grafika ir taikomieji darbai iš kaltos geležies – Kauno IX forto memorialo slankiojantys vartai, Vilniaus šiuolaikinio meno centro tvora, restorano „Senas rūsys“ dekoratyvinės grotos, dekoratyvinės sienos prie Salomėjos Neries paminklo ir kt.[1][2]
Kauno „Sąjūdžio“ iniciatyvinės grupės, tarybos ir „Sąjūdžio“ Seimo narys. Apdovanotas Nepriklausomybės medaliu, jubiliejiniais „Sąjūdžio“ medaliais, „Sąjūdžio“ padėkos raštais. Filmuoti pradėjo, kai 1988 m. buvo pakviestas į Kauno „Sąjūdžio“ iniciatyvinę grupę. Filmavo daugumą Kauno „Sąjūdžio“ tarybos posėdžių, mitingų, sąjūdžio grupių įkūrimų, rinkiminių kovų momentų, taip pat 1991 m. sausio mėnesio įvykius.[3]
Metalurgija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kaltos geležies dekoratyviniai vartai Kauno IX forte.
- Kaltos geležies intarpas prie Salomėjos Neries paminklo Vilniuje.
- Siena iš kaltos geležies laidojimo patalpose Vilniuje, Olandų gatvėje.
- Dekoratyvinės sienos, sumontuotos Dombajaus miesto viešbutyje (Šiaurės Kaukazas).
- Dekoratyvinė sienelė Kaišiadorių paukštyno poilsio bazėje.
- Dekoratyvinės grotos ant „Senojo rūsio“ restorano langų Vilniuje.[4]
Sukurti filmai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Dokumentinis filmas apie Sausio 13-ąją „Laužai prie parlamento“[5]
- Filmas „Baltijos kelio diena“
- Filmas „Sąjūdžiui 15“
- Filmas „Sąjūdžiui 20“
- Filmas apie Kruoniaus partizanus „Laisvės kariai“ .
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvių tarybinė grafika 1940–1970, katalogas, sud. Vladas Gasiūnas ir Jonas Kuzminskis (jaunesnysis).[6]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Respublika.lt straipsnis Seime pristatytas filmas, sugrąžinantis į 1991-ųjų sausio įvykius Archyvuota kopija 2021-09-05 iš Wayback Machine projekto., 2010
- ↑ Kaišiadorių Aidų straipsnis Gyvenimas Sąjūdžiui ir Lietuvai
- ↑ Alkas.lt straipsnis Bus pristatytas filmas apie 1991-ųjų metų sausio įvykius, 2010
- ↑ Lietuvos Dailininkų Sąjunga Leonas Vytautas Glinskis
- ↑ Kariuomeneskurejai.lt
- ↑ Vilnius: Lietuvos TSR dailės muziejus, 1978, p. 58.