Leipalingio valsčius
54°05′š. pl. 23°52′r. ilg. / 54.09°š. pl. 23.86°r. ilg.
| Leipalingio valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1818 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Leipalingis |
 Rusijos imperija
| |
| Suvalkų gubernija | Seinų apskritis (1867–1915) |
 Lietuva
| |
| Seinų apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Lazdijų apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Lazdijų apskritis (1944–1950) |
Leipalingio valsčius (rus. гмина Лейпуны, lenk. gmina Lejpuny) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Leipalingis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas carinės Rusijos laikais 1818 m. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Veisiejų rajonui (6 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1888 m.[1] | 6684 | ||||
| 1923 m.[2] | 227 | 5373 | 1097 | ||
| 1932 m. | 207 | 5496 | 11 seniūnijų [3] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
286 | 6 apylinkės [4] | |||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Petras Radžiukynas, 1932 m.[5]
- Lazauskas, vykdomojo komiteto pirmininkas iki 1947 m.
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[6] | Apylinkė, 1949 m.[7] |
|---|---|---|
| Abarauskai | Abarauskų seniūnija | Abarauskų apylinkė |
| Didžiasalis | - | Didžiasalio apylinkė |
| Kaziuliai | Kaziulių seniūnija | - |
| Krivonys | Krivonių seniūnija | - |
| Leipalingis | Leipalingio seniūnija | Leipalingio apylinkė |
| Lipliūnai | Lipliūnų seniūnija | Lipliūnų apylinkė |
| Mažonys | Mižonių seniūnija | - |
| Saltoniškė | Saltoniškės seniūnija | Saltoniškės apylinkė |
| Šaulėnai | Šaulėnų seniūnija | Šaulėnų apylinkė |
| Vilkininkai | Vilkininkų seniūnija | - |
| Vilkanastrai | Vilkanastrų seniūnija | - |
| Zasčiūniškė | Zasčiūniškės seniūnija | - |
| Iš viso: | 11 seniūnijų | 6 apylinkės |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 5373 žmonės:
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1864 | Veršiai | Jurgis Vidūnas, knygnešys | 1942 |
| 1886 | Mizarai | Liudas Vailionis, botanikas | 1939 |
| 1898 | Vilkanastrai | Stasys Dabušis, kalbininkas | 1974 |
| 1910 | Veršiai | Juzė Jurkonienė, liaudies dainininkė | 1972 |
| 1913 | Veršiai | Jonas Vidūnas, karo lakūnas | 1938 |
| 1923 | Leipalingis | Algirdas Volungevičius, pedagogas | 2008 |
| 1924 | Mizarai | Balys Mizaras, pedagogas | 1994 |
| 1926 | Leipalingis | Antanas Laukaitis, žurnalistas | 2014 |
| 1929 | Veršiai | Ona Alesiūtė-Bleizgienė, pedagogė, poetė | |
| 1929 | Veršiai | Marija Vidūnaitė-Grėbliūnienė, pedagogė | |
| 1931 | Vilkininkai | Juozas Lazauskas, agronomas | 2010 |
| 1932 | Leipalingis | Algimantas Gedminas, treneris | 2011 |
| 1937 | Taikūnai | Juozas Kuckailis, žurnalistas | 2013 |
| 1938 | Mizarai | Pranas Jurkonis, choro dirigentas | |
| 1941 | Savanoriai | Vytautas Juozas Leščinskas, žurnalistas, rašytojas | |
| 1944 | Vileikiai | Leonas Radžiukynas, politinis veikėjas | |
| 1948 | Cimaniūnai | Juozas Karaciejus, kalbininkas | |
| 1949 | Paliepis | Jonas Levulis, politinis veikėjas | |
| 1949 | Gerdašiai | Stasys Gasiliauskas, politinis veikėjas | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 670–676 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 70
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 671 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 674 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 71