Juozas Karaciejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juozas Karaciejus (g. 1948 m. spalio 28 d. Cimaniūnuose, Leipalingio valsčius) – Lietuvos kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1973 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1987 m. filologijos mokslų kandidatas.

19701973 m. dirbo Vilniaus universiteto bibliotekoje, 19731987 m. Lietuvių kalbos ir literatūros institute. 19761978 m. stažavo TSRS mokslų akademijos Kalbotyros institute. 19871996 m. Vilniaus universiteto, 19951999 Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, 1997 m. docentas. Nuo 1996 m. dirba Lietuvių kalbos institute.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrinėja socialinius lietuvių kalbos terminus. Šia tema paskelbė straipsnių lietuvių filologiniuose leidiniuose. Iššifravo ir paskelbė rankraštį „Volfenbiutelio Postilė“ (1995 m.). Parengė spaudai K. Lukausko rankraštį „Pamokslai“ (1996 m., su komentarais), M. Mažvydo „Kalėdų giesmes“ (1997 m.). Iš prancūzų k. išvertė R. Gauthiot knygą „Buivydžių šnekta“ (Le Parler de Buividze, 1990 m.).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas SabaliauskasJuozas Karaciejus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 371 psl.