Le Temple de la Gloire

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šlovės šventykla
Le temple de la Gloire

1746 m. partitūros antraštinis puslapis
Kompozitorius Jean-Philippe Rameau
Libretininkas (-ai) Voltaire
Pagal {{{Pagal}}}
Kalba Prancūzų
Premjeros data, teatras 1745 m. lapkričio 27 d.
Versalis, Didžioji arklidė (Grande Écurie)
Premjera Lietuvoje {{{Premjera Lietuvoje}}}

„Šlovės šventykla“ (pranc. Le Temple de la Gloire) – Žano Filipo Ramo opera baletas (pranc. opéra-ballet) su Voltero sukurtu libretu. Opera pirmą kartą atlikta 1745 m. lapkričio 27 d. Versalio rūmų Didžiojoje arklidėje (pranc. Grande Écurie), švenčiant Liudviko XV pergalę Fontenua mūšyje Austrijos įpėdinystės karo metu.[1]

Reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors „Šlovės šventykla“ buvo sukurta karaliaus triumfui paminėti, Voltero parašytas libretas taip pat tapo alegorine pamoka: į Šlovės šventyklą patekti siekė trys valdovai, bet primtas tik doringasis (imperatorius Trajanas). Parodydamas nesavanaudiškumą, šis šventyklą paskyrė visos žmonijos gerovei.[2][1]

Vaidmenys 1745 m. versijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaidmuo Registras Atlikėjai premjeroje
1 paveikslas
L'Envie (Pavydulystė) basse-taille François Le Page
Apollon (Apolonas) haute-contre Pierre Jélyotte
Une muse (Mūza) sopranas Mlle Rotisset de Romainville
Choras: demonai, lydintys Pavydulystę; mūzos, lydinčios Apoloną.
Šokėjai: aštuoni demonai, septyni didvyriai ir devynios mūzos.
2 paveikslas
Bélus (Belas) basse-taille Claude-Louis-Dominique Chassé de Chinais
Lidie (Lidija) sopranas Marie-Jeanne Fesch, vadinama Mlle Chevalier
Arsine (Arsina) sopranas Mlle Jacquet
Une bergère (Piemenė) sopranas Mlle Bourbonnois vyresnioji
Un berger (Piemuo) basse-taille M Albert
Un autre berger (Kitas piemuo) haute-contre Jean-Paul Spesoller, vadinamas La Tour
Apollon (Apolonas) haute-contre Pierre Jélyotte
Les neuf Muses (Devynios mūzos) Mlles Romainville, Canavasse, Jacquet, Delastre; Monsieurs Le Begue, Duguet[a]
Choras: piemenys ir piemenės; Belo į nelaisvę paimti karaliai.
Šokėjai: piemenys ir piemenės.
3 paveikslas
Bacchus (Bakchas) haute-contre François Poirier
Érigone (Erigonė) sopranas Marie Fel
Grand prêtre de la Gloire (Vyriausiasis Šlovės žynys) basse-taille François Le Page
Une prêtresse (Žynė) sopranas Mlle de Metz
Un guerrier (Karys) basse-taille M Benoist
Une bacchante (Bakchantė) sopranas Marie-Angélique Coupé (Coupée)
Choras: Šlovės žyniai ir žynės; kariai, aigipanai, bakchantės ir satyrai, lydintys Bakchą
Šokėjai: pirmas divertismentas: penkios Šlovės žynės, keturi didvyriai; antras divertismentas: devynios bakchantės, šeši aigipanai, aštuoni satyrai.
4 paveikslas
Trajan (Trajanas) haute-contre Pierre Jélyotte
Plautine (Plautina) sopranas Marie-Jeanne Fesch, vadinama Mlle Chevalier
Junie (Junija) sopranas Mlle Romainville
Fanie (Fanija) sopranas Mlle Canavasse
Trajano nugalėti karaliai[b] hautes-contre, taille, 2 basses-tailles François Poirier, La Tour, Le Fevre, Gallard, Albert, Person
Choras: Marso žyniai ir Veneros žynės; romėnai ir romėnės; Šlovės šalininkai.
Šokėjai: pirmas divertismentas: keturi Marso žyniai ir penkios žynės; antras divertismentas: Šlovės šalininkai penki vyrai ir keturios moterys.
5 paveikslas
Une Romaine (Romėnė) sopranas Mlle Bourbonnois vyresnioji
Un Romain (Romėnas) basse-taille M Benoist
Une bergère (Piemenė) sopranas Marie-Angélique Coupé (Coupée)
NB: visi veikėjai iš ketvirto paveikslo pasirodo ir penktame paveiksle
Choras: piemenys ir piemenės; jauni romėnai ir romėnės.
Šokėjai: įvairių luomų romėnai: pirmas kadrilis: trys vyrai ir dvi moterys; antras kadrilis: trys vyrai ir dvi moterys; trečias kadrilis: trys moterys ir du vyrai; ketvirtas kadrilis: trys moterys ir du vyrai.

Pastabos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Librete paminėti tik šeši aktoriai.
  2. Librete nurodyti tik šešių nugalėtus karalius vaidinusių aktorių vardai, iš kurių trys – Puarjė (Poirier), Laturas (Latour) ir Lefevras (Lefevre) – dainavo hautes-contre registre (p. 32). Tačiau nurodytoje partitūroje paminėti tik penki karalių vaidmenys ir tik vieno partija užrašyta alto rakte, naudotame hautes-contre balsams. Trečiojo partija yra tenoro rakte, o likusieji – boso rakte, kaip buvo įprasta basses-tailles dainininkams (p. 168).

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Levine, Robert. „Suitably Glorious Temple de la Gloire“ (anglų). Classics Today. Nuoroda tikrinta 2023-07-02.
  2. Joncus, Berta (2020 m. birželio 12 d.). „Rameau: Le Temple de la Gloire“ (anglų). BBC Music Magazine. Nuoroda tikrinta 2023-07-02.