Le Loklis

Le Loklis pranc. Le Locle, vok. Luggli

Le Loklio vaizdas

Le Loklis 47°03′11″ š. pl. 6°44′53″ r. ilg. / 47.05306°š. pl. 6.74806°r. ilg. / 47.05306; 6.74806 (Le Loklis)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Šveicarija
Kantonas	Nešatelio kantonas
Savivaldybė	Le Loklio savivaldybė

Įkūrimo data	1332 m.

Gyventojų (2018)	10 216
Plotas	23,14 km²
Tankumas (2018)	441 žm./km²
Altitudė	945 m

Pašto kodas	2400
Tinklalapis	www.lelocle.ch
Vikiteka	Le Loklis

Kirčiavimas	Le Lòklis ^[1]

UNESCO	(angl.) (pranc.): 1302

Le Loklis (pranc. Le Locle, alemanų vok. Luggli) – miestas ir komuna Šveicarijoje, Nešatelio kantone vakarinėje šalies dalyje, pasienyje šalia Prancūzijos. Miestas įsikūręs Juros kalnuose, 945 m aukštyje. Kalnų tarpeklis Col des Roches skiria abi šalis. 2018 m. miestas turėjo 10,2 tūkst. gyventojų.

Le Loklis garsėja čia gaminamais pasaulyje žinomų laikrodžių modeliais: Tissot, Ulysse Nardin, Zenith ir kt.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Le Loklis kaip dou Locle pirmą kartą paminėtas 1332 m.

Nuo 2009 m. miestas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą kaip istorinis Šveicarijos laikrodžių gamybos centras (kartu su Šo de Fonu). Miesto laikrodžių istorija, siekianti XVII a., yra užrašyta viename žinomiausių pasaulio horologijos (laiko skaičiavimo) muziejų, kuris veikia Le Loklyje, Château des Monts pilyje.

Nuo seno miesto architektūra buvo kuriama taip, kad atitiktų laikrodžių pramonės poreikius, todėl formavosi tvarkingas gatvių išdėstymas su patogiai pastatytais meistrų namais ir laikrodžių dirbtuvėmis. Dėl šios priežasties Le Loklis dar neoficialiai vadinamas „Tikslumo miestu“. Karlas Marksas savo „Kapitale“ apibūdino La Chaux-de-Fonds kaip „didžiulį gamyklinį miestą“, pateikė darbo pasidalijimo Juros laikrodžių gamybos pramonėje analizę.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Le Loklis yra trečias mažiausias Šveicarijos miestas (miestu šalyje laikoma gyvenvietė, turinti daugiau kaip 10 tūkst. gyventojų). 2000 m. duomenimis, 34% Le Loklio gyventojų buvo Romos katalikai, 30% priklausė reformatų bažnyčiai, 6,4% - kitoms krikščioniškoms bendruomenėms, apie 22% nebuvo religinių bendruomenių nariai. 2008 m. buvo 26% užsieniečių. 88% gyventojų – prancūzakalbiai.

Gyventojų skaičiaus pokyčiai: