Kurmaičių-Tintelių senosios kapinės
| Kurmaičių-Tintelių senosios kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Kurmaičių-Tintelių senosios kapinės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Kretingos seniūnija | ||
| Plotas | 0,1 ha | ||
| Naudotas | XVI–XVIII a. | ||
| Žvalgytas | 1940, 1959 m. | ||
| Tirtas | 2010 m. | ||
Kurmaičių-Tintelių senosios kapinės (arba Markapiai, Pilalė) – neveikiančios kapinės pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Tinteliuose (Kretingos seniūnija), 0,38 km į pietus nuo Kurmaičių tilto per Akmeną, Padvarių tvenkinio rytinio kranto pusiasalyje.
Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengtos aukštumos kyšulio, įsiterpiančio į tvenkinį, vakariniame gale. Jos apie 36 m ilgio šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi ir 25 m pločio. Vieta nepažymėta, vizualiai iš aplinkos neišsiskiria, memorialinių statinių (kryžių) nėra.
Teritorijos plotas – 0,1 ha.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Veikė XVI–XIX a. Laidoti Kurmaičių kaimo ir šalia kapinių XVIII a. susiformavusio Tintelių užusienio gyventojai. XX a. pradžioje kapinėse stovėjo keli ąžuoliniai kryžiai, kurie netrukus sunyko.[1]
Lietuvos žemės reformos metu kapinių teritorija tapo privačia valda, kurios savininkai jas suarė, nurinko akmenis, kasė duobes bulvių rūsiams. Duobėse buvo randama žmonių griaučių, žalvarinių žiedų, monetų, kt. dirbinių. Rengiant tvenkinį, teritorija išlyginta, duobės užpiltos.
Saugotinas kultūros paveldo objektas.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1940 m. žvalgė Ignas Jablonskis, 1959 m. – Juozas Mickevičius. 2010 m. tyrė Algimantas Merkevičius.
Atidengtas 5,75 m² plotas, ištirti 4 žmonių kapų liekanos ir kryžiaus vieta. Mirusieji laidoti karstuose ir be jų, ištiestoje padėtyje, aukštielninki, galvomis į vakarus ir pietvakarius. Vėlesniems kapams duobės buvo kasamos virš ankstesnių kapų. Kapuose rasta žalvarinių juostinių ir signetinių žiedų, nedidelė kiauravidurės širdies su liepsnos karūnėle pavidalo segė. Kryžiaus vietoje aptiktas jo stiebui sutvirtinti sukrautas akmenų vainikas, o po juo buteliukas su užrašu: „Karlsruhe F. Wolff & Sohn 1684“.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ [http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Kurmai�?ių_km.&valsc=Kretingos_vals.&byla=18&id=2826 Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. - Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - F. 1, ap. 1, b. 18. - L. 25] Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Algimantas Merkevičius, Julius Kanarskas, Lijana Remeikaitė. Tyrinėjimai Kurmaičių mikroregione. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2010 metais. – Vilnius, 2011. – P. 139–144
Irena Šeškevičienė. Ar Kurmaičiai galėjo būti Kretingos miesto pradžia. - Pajūrio naujienos - 2010, rugpjūčio 17