Kuno Felchner

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kuno Felchneris (vok. Kuno Felchner; 1902 m. gruodžio 28 d. Žemaitkiemyje, Tilžės apskrityje – 1984 m. sausio 5 d. Berlyne) – Rytprūsių vokiečių rašytojas ir poetas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ir augo miškininko šeimoje. 1910 m. tėvą perkėlė darbuotis į Lėcių, kur Kuno baigė gimnaziją. Karaliaučiaus universitete jis pradėjo studijuoti teisę, vėliau perėjo į Teologijos fakultetą. Galiausiai, nuo 1925 m. Berlyno Frydricho Vilhelmo universitete tęsė studjas germanistikos srityje. Vėliau kurį laiką gyveno Klaipėdoje. Po to persikėlė į Berlyną, kur 1943 m. buvo pašauktas į kariuomenę. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo sužeistas ir pateko į nelaisvę. Pokaryje duoną pelnė prekiaudamas knygomis, kartu su bendraminčiais įkūrė biblioteką–knygyną „Der Diwan“.

Literatūrine kūryba susidomėjo dar Berlyno universitete, kai ruošė mokslinę daktaro disertaciją apie Hermano Sudermano kūrybą. Šio rašytojo darbų įtakoje parašė romaną „Dvaras Mozūrijoje“, kuris atnešė K.Felchneriui visuotinį pripažinimą (Kūrinio veiksmas rutuliuojasi Mozūrijoje, viena jo herojų Lenė yra kilusi iš Mažosios Lietuvos ir kalba klaipėdietiška tarme). Vėliau pasirodė dar kelios rašytojo prozos ir poezijos knygos. Pokaryje Kuno Felchneris prisidėjo redaguojant kelias knygas Rytprūsių tematika.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • H. Sudermano fondo premija (1971 m.)
  • Rytprūsiečių organizacijos I. Kanto plaketė (1977 m.)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]