Hermann Sudermann

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Hermanas Zudermanas
vok. Hermann Sudermann
Hermann Sudermann.jpg
Gimė: 1857 m. rugsėjo 30 d.
Macikai, Šilutės valsčius
Mirė: 1928 m. lapkričio 21 d. (71 metai)
Berlynas, Vokietija
Sutuoktinis(-ė): Klara Laukner
Vaikai:

Hede

Veikla: vokiečių rašytojas ir dramaturgas
Žinomas už: „Kelionė į Tilžę“, „Mikas Bumbulis“
Commons-logo.svg Vikiteka: Hermann SudermannVikiteka

Hermanas Zudermanas (vok. Hermann Sudermann, 1857 m. rugsėjo 30 d. Macikuose – 1928 m. lapkričio 21 d. Berlyne) – vokiečių rašytojas ir dramaturgas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Zudermano šeimos antkapis Grunewald kapinėse Berlyne

H. Zudermano tėvas buvo kilęs iš Nyderlandų ir Šilutėje dirbo aludariu. Jaunasis Hermanas mokėsi privačioje Verdainės mokykloje. 1875 m. baigė Tilžės gimnaziją. Tęsė studijas Karaliaučiaus universitete, kur studijavo istoriją bei filosofiją. 1877 m. persivedė į Berlyno universitetą, uždarbiavo mokydamas turtingųjų vaikus privačiai.

Vėliau nutraukė studijas ir atsidavė žurnalistikai. Ėjo vyriausiojo redaktoriaus pareigas Berlyno liberaliame laikraštyje „Vokietijos laikraštis“ (Das deutsche Reichsblatt).

1891 m. vedė išsiskyrusią rašytoją Klarą Laukner, turėjusią tris vaikus iš pirmos santuokos, gyveno Karaliaučiuje, Drezdene. 1895 m. galutinai apsistojo Berlyne. Susilaukė dukros vardu Hede.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Gedektafel Sudermann Lauckner.jpg

Parašė 20 dramų, keliolika stambių prozos kūrinių. Jo kūryboje vyravo natūralistinis stilius, didelę įtaką jam buvo padaręs prancūzų rašytojas Guy de Maupassant.

1889 m. parašyta drama „Garbė“ (Die Ehre) atnešė jam ne tik tarptautinį pripažinimą, bet nuo to laiko rašytojas tapo žinomas kaip žymiausias vokiečių natūralizmo atstovas, aplenkdamas iki tol viešpatavusį šiame žanre Gerhartą Hauptmaną. Savo dramoje jis negailėjo įmantriai pakritikuoti biurgerišką visuomenę, pavyzdžiu imdamas patirtį, sukauptą studentaujant.

Tačiau rašytojas negali būti priskiriamas tradiciniams vokiečių natūralistams, nes jo kūriniuose jaučiama prancūzų dramaturgų įtaka, naudojant daug dialogų tekstuose, kurie galėjo būti, o vėliau ir buvo adaptuoti scenai. Savo laikmetyje jis buvo populiariausias teatro kūrinių autorius, rašytojo dramos buvo pamėgtos Vokietijos scenose, nors kritikos joms nebuvo vengiama.

Sumaniai vaizduodamas savo gimto krašto vietas ir žmones „Lietuviškose apysakose“ (Litauische Geschichten, 1917 m.), rašytojas dar kartą pasiekia apogėjaus viršūnę. Šis kūrinys buvo dedikuotas Šilutės kultūros rėmėjui Hugo Šojui. Novelės „Kelionė į Tilžę“, „Mikas Bumbulis“, „Jonas ir Erdmė“ yra H. Zudermano meistriškumo viršūnė.

Įamžinimas Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

H. Zudermano paminklas Šilutėje

1936 m. Šilutėje pastatytas paminklas H. Zudermanui. Paminklu rūpinosi Hugo Šojus: jis padovanojo žemės sklypą, apsodino skverelio taką rašytojo mėgstamais medžiais – beržais. Skulptorius – Erichas Šmitas Kestneris. Paminklas sovietmečiu buvo nugriautas, jo vietoje pastatytas obeliskas sovietiniams kariams. Atgimimo metais Šilutės H. Zudermano visuomeninio literatų klubo narių iniciatyva paminklas atstatytas. Tai pilko marmuro biustas ant 2 metrų aukščio postamento; paminklas atkurtas Berlyne, skulptoriaus H. Hacke.

Režisierius Arūnas Žebriūnas pagal Sauliaus Šaltenio scenarijų 1981 m. pastatė vaidybinį filmą „Kelionė į rojų“, – novelės pavadinime esančio žodžio „Tilžė” sovietiniais metais neleido minėti.

Klaipėdoje nuo 1992 m. veikia Hermano Zudermano vardu pavadinta gimnazija, skirta vokiečių kilmės moksleiviams.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]