Ksenono lanko lempa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
15 kW kino projektoriaus lempa
3 kW lempa ir jos apsauginis plastikinis vokas

Ksenono lanko lempa – dirbtinės šviesos šaltinis, naudojantis jonizuotas ksenono dujas. Gaminami nuolat šviečiantys ir trumpiems žybsniams skirti variantai. Šios lempos buvo išrastos XX a. 5-ame dešimtmetyje Vokietijoje.

Konstrukcija[taisyti | redaguoti kodą]

Lempos kolba dažniausiai gaminama iš kvarco, vienos iš nedaugelio medžiagų, galinčių atlaikyti didelį slėgį (galingose lempose – iki 25 atmosferų) bei aukštą temperatūrą ir tuo pat metu likti skaidria. Elektrodai gaminami iš volframo.

Nuolatinei šviesai skirtos lempos turi du elektrodus, žybsniams skirtos – tris (yra papildomas uždegimo elektrodas). Kadangi kvarco ir volframo šiluminis plėtimasis labai nevienodas, ten, kur elektrodai perveria kvarcą, gaminami iš molibdeno ar kitų specialių lydinių. Lempa užpildoma suslėgtomis ksenono dujomis, kartais su nedidele gyvsidabrio garų priemaiša. Galingose lempose įrengiami vandeniu aušinami elektrodai.

Taikymas[taisyti | redaguoti kodą]

Lempos teikia platų ir beveik tolygų spinduliavimo spektrą. Šis spektras siekia ir ultravioletinių spindulių sritį (juos kvarco korpusas praleidžia). Todėl prireikus naudojami papildomi, vien matomą šviesą praleidžiantys filtrai.

Pagrindinis tokių lempų privalumas – itin gera šviesos kokybė, beveik nesiskirianti nuo natūralios Saulės šviesos. Todėl jos plačiai naudojamos projektoriuose ir kitais atvejais, kai labai svarbu neiškraipyti spalvų. Šio metu ksenono lempos naudojamos beveik visuose kino teatrų ir video projektoriuose. Jos taip pat naudojamos Saulės baterijoms bandyti ir kituose natūralią šviesą imituoti reikalaujančiose eksperimentuose. Mažo galingumo (35W) lemputės naudojamos automobilų trumpujų šviesų žibintuose.

Šių lempų šviečiantis plotas gana nedidelis, todėl šviesą lengva gerai sufokusuoti. Todėl lempos naudojamos mikroskopuose.

Gaminamos tiek galingos (iki 15 KW) lempos (projektoriams ir pan.), tiek ir nedidelės galios (10 W) lempos mikroskopams ir kitoms didelio šviesumo nereikalaujančioms sritims.

Sauga[taisyti | redaguoti kodą]

Svarbus lempų trūkumas – pavojingo sprogimo grėsmė. Paprastai lempos parduodamos specialiuose „vokuose“, kurie apsaugo sprogimo metu. Panaudotos lempos vėl sudedamos į „vokus“ ir tik tada gali būti utilizuotos. Keičiant didelių kino teatrų projektorių lempas reikalingi net visą kūną dengiantys apsauginiai šarvai. Vikiteka