Elektrodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Elektrodas (elektro… + gr. hodos – kelias) – elektros laidininkas, jungiantis elektros srovę prie kito laidininko, puslaidininko, izoliatoriaus ar joninio laidininko. Elektrodas gali sukurti elektrinį lauką apie save, šiuo atveju srovė neteka.

Elektrochemija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elektrodu elektrochemijoje vadinamas laidininkas, panardintas į elektrolitą. Elektrodo paviršiuje vyksta cheminės reakcijos, kurių metu gaunama arba sunaudojama elektros energija. Priklausomai nuo elektros srovės krypties elektrodai vadinami anodu ir katodu.

Pirminis elementas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai galvaninis elementas, kuriame cheminė energija verčiama elektrine. Šiame elemente vienas elektrodas tirpsta, sukurdamas elektrovarą. Pirminis elementas yra nepakraunamas, todėl elektrodų pavadinimai nekintami: anodas visada neigiamas, katodas – teigiamas.

Antrinis elementas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai pakraunamas (antrinis) galvaninis elementas, kurio elektrodai naudojami ir pakraunant. Krovimo metu energija iš išorinio energijos šaltinio per elektrodus patenka į elementą ir ten virsta chemine energija.

Elektrolizė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elektrolizėje elektrodais vadinama tirpinamo metalo detalė ir detalė, ant kurios nusodinamas metalas.

Elektronika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vakuuminėje elektronikoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visos elektroninės lempos, kineskopai turi elektrodus. Pagrindiniai elektrodai: katodas – neigiamas elektrodas, kuris spinduliuoja elektronus, anodas – teigiamas elektrodas, surenkantis elektronus, valdantieji elektrodai – tinkleliai, kreipiantieji, ekraniniai.

Vakuuminiuose fotoelementuose vienas elektrodas, veikiamas šviesos, generuoja elektronus, kuriuos surenka kitas elektrodas.

Puslaidininkiniuose prietaisuose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Diodai turi du elektrodus: anodą ir katodą, tranzistoriai trys (ar daugiau): emiteris, kolektorius ir bazė ir t. t.

Kondensatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kondensatorių plokštelės, esančios prie izoliatoriaus, vadinamos elektrodais.

Elektrotechnika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suvirinimo elektrodai ir elektros lankai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metaliniai suvirinimo strypeliai padengti apsauginių sluoksniu, vadinami elektrodais. Elektros lankas, degdamas tarp elektrodo ir virinamos detalės, išlydo metalą ir ištirpęs elektrodas užpildo virinimo siūlę.

Medicina[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medicinoje elektrodai naudojami diagnostinėse procedūrose (elektrokardiografija, encefalografija) ir gydyme (elektrostimuliacija). Čia elektrodai naudojami nuskaityti organizmo elektros signalus arba elektros signalais paveikti patį organizmą.