Krema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Krema
it. Città di Crema
   Logo comune.jpg   
Crema0004.JPG
Kremos senamiestis

Krema
45°22′00″N 09°41′00″E / 45.366667°N 9.683333°E / 45.366667; 9.683333 (Krema)Koordinatės: 45°22′00″N 09°41′00″E / 45.366667°N 9.683333°E / 45.366667; 9.683333 (Krema)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Regionas: Lombardija Lombardija
Provincija: Kremonos provincija
Meras: Bruno Bruttomesso
Gyventojų (2010): 34 144
Plotas: 35 km²
Tankumas (2010): 976 žm./km²
Altitudė: 79 m
Pašto kodas: 26013
Tel. kodas: 0373
Tinklalapis: www.comunecrema.it
Miesto globėjas(-ai): Šv. Pantaleo

Krema (it. Crema) yra Italijos miestas Lombardijoje, Kremonos provincijoje. Miestas yra prie Serijo upės, 43 km nuo Kremonos.

Tradiciniai Kremos verslai yra žemės ūkis ir gyvūlių auginimas, bet dabar atsirado sūrio gamyba, geležies, medvilnės ir vilnos audinių gamyba.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Krema atsirado lombardams VI a. įsiveržus į Italiją. Krem jų kalba reiškia „maža kalva“. Tačiau šia kilme abejojama, nes aplink nėra aukštesnės kalvos. Kitos teorijos: miesto pavadinimas reiškia pasienį arba Krema atsirado, kai Vakarų Romos imperijos sostinė buvo Milanas. Netgi manoma, kad keltų ar etruskų laikais čia buvo gyvenvietė.

Krema pirmąkart minima XI a. kaip Kamisano grafų valda. Tuo metų miestą valdė Toskanos margrafas Bonifacas ir jo dukra Matilda, kuri 1098 m. Kremą padovanojo Kremonos vyskupui. Tuo laiku miestas suklestėjo dėl žemės ūkio, o vienuoliai įdiegė avių auginimą dėl vilnos, kuris buvo svarbus pajamų šaltinis iki XIX a.

1159 m. Kremai sudarius sąjungą su Milanu prieš gibelinų Kremoną miestą sugriovė Šv. Romos imperatorius Frydrichas I Barbarosa po itin žiaurios apgulties. 1185 m. Konstancos taikos sutartis leido Kremai atstatyti pilį. Imperatorius Henrikas VI vėliau atidavė miestą sąjungininkei Kremonai. Po to Krema tapo laisvu miestu, kuriame vyko įprasti to meto Italijai partizaniniai susirėmimai. Nepaisant to atsirado naujos sienos, grioviai ir vartai (1199 m.), buvo iškasti kanalai žemės ūkiui. XIII a. buvo pastatyta katedra ir Pretorių rūmai.

Nepriklausomybė baigėsi 1335 m., kai miestą užėmė Viskončiai, valdę iki amžiaus pabaigos. 1361 m. Kremoj siautė Juodoji mirtis. Po to trumpai valdė gvelfų Benzoni šeima. Po to valdė Viskončiai, o nuo 1449 m. - Venecijos respublika.

Kadangi Krema priklausė Venecijai, nepatyrė ekonominio nuosmūkio, kankinusio ispanų valdomą Milano kunigaikštystę. Plati autonomija leido testi statybas. Buvo pastatytos naujos sienos, atstatiti Rotušė (1525–1533 m.), Veskovile ir kiti rūmai.

XVII a. prasidėjo nuosmūkis, nes smuko pramonė, nors žemės ūkis vis dar klestėjo. 1796 m. įkurta Žemės ūkio akademija. Žlugus Venecijos respublikai 1797 m., prancūzai įkūrė Kremos savivaldybę. Iš pradžių miestas priklausė Kremos-Lodžio provincijai, vėliau - Kremonos. 1814 m. Krema atiteko austrams.

Per Italijos suvienyjimą Krema buvo prijungta prie Italijos.

Turistiniai objektai[taisyti | redaguoti kodą]

Kryžiaus Šv. Marijos bažnyčia
  • Katedra su aukšta varpine
  • Kryžiaus Šv. Marijos bažnyčia, pastatyta 14931500 m.
  • Šv. Dvasios bažnyčia (XVI a.)
  • Rotušė