Kraujamilčiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kraujamilčiai (angl. blood meal; rus. кровяная мука) – iš kraujo gaminami milteliai, naudojami kaip azoto trąša ir baltyminis pašaras. Kraujamilčiai paprastai gaminami perdirbant skerdyklų šalutinį produktą – galvijų kraują, bet gaminami ir iš kiaulių bei paukščių kraujo.

Kraujamilčiuose paprastai būna 13,25% azoto, 1,0% fosforo ir 0,6% kalio. Iš kitų organinių trąšų kraujamilčiai išsiskiria dideliu kiekiu azoto. Turi daug baltymų (apie 80% masės), geležies (900 mg/kg), tokių aminorūgščių kaip treoninas (laisvo – 0,05%), histidinas (5%), lizinas, metioninas.

Sodininkai kraujamilčius barsto soduose kaip triušių atbaidymo priemonę.[1][2]

Kraujamilčiai gana plačiai naudojami kaip pašarų priedai[3] galvijams, žuvims ir paukščiams. Kraujamilčiai pasižymi didele lizino koncentracija. Kai kuriose šalyse pašarams naudojamus kaulamilčius prieš šeriant maišo su melasa.[4]

Kraujamilčiai skiriasi nuo kaulamilčių žymiai didesniu azoto kiekiu. O kaulamilčiai turi žymiai daugiau fosforo. Kraujamilčių allternatyva yra plunksnamilčiai ir liucernų miltai.[5]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. (1997) Review: Rodale's All-New Encyclopedia of Organic Gardening: The Indispensable Resource for Every Gardener. Rodale Press.
  2. (1994) Solar gardening: growing vegetables year-round the American intensive way. Chelsea Green Publishing.
  3. (1915) Feeds and feeding: a hand-book for the student and stockman. Henry-Morrison.
  4. „Comparison of fermented dried blood meal and cooked dried blood meal as protein supplements for growing pigs.“. Tropical animal health and production, 30 (3), 191–6 (1998). PMID 9719848. 
  5. "Using Blood Meal To Improve Your Garden Soil."