Kiose Dage mūšis

Mongolų invazija į Anatoliją

Data	1243 m. birželio 26 d.^[1]
Vieta	Kiose Dage tarpeklis, Turkija
Rezultatas	Mongolų imperijos pergalė. Rumo sultonatas ir Trapezundo imperija tapo mongolų vasalais

Priešininkai

Vadai

Pajėgos

nežinoma (apie 15 000 – 20 000)

nežinoma, bet daugiau nei mongolų pajėgos

Aukos

nežinoma

Kiose Dage mūšis (turk. Köse Dağ) – 1243 m. birželio 26 d. įvykęs mūšis tarp mongolų ordos armijos, vadovaujamos karvedžio Baidžu ir Rumo sultonato armijos, vadovaujamos seldžiukų sultono Kei-Chusravo II. Mūšis vyko Kiose Dage tarpeklyje, į šiaurę nuo Erzindžano, šiaurės Turkijoje, pasibaigė mongolų pergale.

1242–1243 m. žiemą mongolams užpuolus Rumo seldžiukų sultonatą buvo užimtas Erzindžanas. Sultonas Kei-Chusravas II kreipėsi į savo kaimynus karinės pagalbos. Pagalbą suteikė Rumo sąjungininkai: Trapezundo imperatorius Manuilas I, prie kurio prisijungė Gruzijos, Abchazijos kunigaikščiai ir Alepo valdovas. Buvo pasamdyti keli „Frankų“ būriai iš Kipro karalystės (2 000 karių) ir Genujos^[2].

Mūšis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mūšis vyko visą dieną. Mongolai panaudoję klaidingo atsitraukimo taktiką, o paskui netikėtai priešus apšaudė strėlėmis^[3]. Rumo sultonas, nenorėdamas pakliūti į nelaisvę, iš mūšio lauko pabėgo. Jo armija padrikai ėmė bėgti, o mongolai persekiojo ir kapojo juos kardais. Mongolai užėmė sultono stovyklos palapines su atsargomis ir ginklais, bei Kei-Chusravo vėliavą su liūto atvaizdu.

Pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turėdami pranašumą, mongolai tęsė puolimą. Buvo užimtas Sivasas ir sugriautas Kaiseris, o daugelis miesto gyventojų, nenorėję pasiduoti, išžudyti. Į Koniją pabėgęs Rumo sultonas pas mongolus nusiuntė savo vizirį, kuris įtikino, kad tolesnis šalies užkariavimas bus sunkus, nes šalies gilumoje yra daug armijos ir tvirtovių^[1]. Pagal taikos sutarties sąlygas sultonas kasmet mongolams turėjo mokėti apie 12 mln. sidabrinių monetų, 500 ritinių šilko, 500 kupranugarių ir 5 000 avių^[4].

Po Kiose Dage mūšio prasidėjo seldžiukų Rumo sultonato nuosmukis.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

40°15′00″ š. pl. 39°33′0″ r. ilg. / 40.25000°š. pl. 39.55000°r. ilg. / 40.25000; 39.55000

[Cambridge-1] 1,0 ^1,1 The Central Islamic Lands from Pre-Islamic Times to the First World War, 249 psl.

[2] Rumo Laskaridų karalystė, XIII a. Trapezundo imperija, Seldžiukų sultonatas ir mongolų antpuolis (rus.)

[3] The Ghazi Sultans and the Frontiers of Islam, 116 psl.

[4] The Mongols in Iran, 121 psl.

[1]

[2]

[3]

[4]