Kasybos teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kasybos teisė (kalnakasybos teisė) - žemės gelmių teisė; visuma teisės normų, reguliuojančių kalnakasybą. Kasybos teisė yra aplinkos teisės ir ūkinės teisės pošakis.

Lietuva[taisyti | redaguoti kodą]

1976 m. buvo priimtas Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos žemės gelmių kodeksas (modelinis sovietinis įstatymas, patvirtintas visoje TSRS).

Pagrindines Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucijų, valstybės ir savivaldybių įstaigų, juridinių ir fizinių asmenų bei šių asmenų grupių, veikiančių pagal jungtinės veiklos sutartis, teises ir pareigas naudojant ir saugant Lietuvos Respublikos sausumos, vidaus vandenų, kontinentinio šelfo ir ekonominės zonos Baltijos jūroje žemės gelmes nustato 1995 m. liepos 5 d. LR žemės gelmių įstatymas[1].

Vokietija[taisyti | redaguoti kodą]

Vokietijoje kasybos teisė (vok. Bergrecht - 'kalnų teisė')[2] kilusi iš Viduramžių paprotinės teisės. Pradžioje buvo perteikiama tik žodžiu arba užrašoma privačių asmenų raštu. Nuo XV a. pradžios žemės valdovai (Landesherr) išleido specialius nuostatus, potvarkius (Verordnung), kasybos nuostatus (Bergordnung).

1982 m. sausio 1 d. įsigaliojo federalinis Kasybos įstatymas (Bundesberggesetz, BBergG).

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. LR žemės gelmių įstatymas (2004-11-02 redakcija)
  2. Vokietijos kalnakasybos teisė