Kapodimontės muziejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:40°52′01.22″N 14°15′01.92″E / 40.8670056°N 14.2505333°E / 40.8670056; 14.2505333

Kapodimontės rūmai. Įėjimas į muziejų

Kapodimontės muziejus (it. Museo di Capodimonte, piln. Nacionalinis Kapodimontės muziejus ir galerija) – meno muziejus Neapolyje, turintis nacionalinio Italijos muziejaus statusą. Tai vienas iš didžiausių Italijos meno muziejų. Jame reprezentuoti reikšmingiausi itališko meno kūrėjai ir Neapolyje kūrę dailininkai. Pavadinimas kilęs nuo Kapodimontės vardo kalvos, ant kurios esančiuose karališkuosiuose rūmuose yra įsikūręs muziejus. Adresas Via Milano, 2.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Dabartinis muziejaus pastatas iš pradžių buvo sumanytas 1734 m., kaip Neapolio karalių medžioklės rezidencija, šalia Neapolio esančiame miške (šiuo metu Kapodimontės parkas). Tačiau užsakovas, karalius Karolis III-asis apsigalvojo ir nusprendė pastatą paversti naujaisiais karališkaisiais rūmais. Tam įtakos turėjo tai, kad karalius neturėjo tinkamo pastato patalpinti savo motinos Elžbietos Farnezės meno kolekcijai. Pastato statybos prasidėjo 1738 m. pagal architekto Giovani Antonio Medrano projektą ir baigtos 1743 m. Netoliese buvo įkurtos meno dirbtuvės, kurios gamino garsųjį Kapodimontės porcelianą. Į muziejaus kolekcijas buvo įtrauktos Farnezių ir Burbonų (it. Borbonės) meno kolekcijos buvusios Neapolyje. Karalius rinko meno darbus, esančius Neapolio bažnyčiose ir savo meto Neapolio dailininkų kūrinius. Karoliui III-ajam tapus Ispanijos karaliumi, pastato plėtra sustojo.

Napoleono hegemonijos 1806-15 m. laikotarpiu rūmai buvo oficiali Napoleono vietininkų, Žozefo Bonaparto ir Joachimo Miurato, rezidencija, o kolekcija perkelta į dabartinio Neapolio nacionalinio archeologijos muziejaus pastatą. 1815 m. valdžia buvo grąžinta karaliui Ferdinandui IV-ajam. Galutinės rūmų statybos ir vidinis dekoravimas baigtas 1840 m. Tuo pat metu pastate įkurdinta to laikmečio Neapolio meno galerija. 1861 m. rūmus perėmė Savojos dinastijos Neapolio valdovai, kurie toliau plėtė meno kolekciją. 1920 m. pastatas perėjo valstybės nuosavybėn. 1957 m. buvo oficialiai atidarytas muziejus, į jį grąžinti Napoleono valdymo metu iškeldinti darbai. Po metų Mario de Ciccio padovanojo apie 1300 porceliano, majolikos ir kt. kūrinių. 1960 m. Neapolio banko surinkti meno kūriniai buvo perkelti į muziejų.

Galerijos eksponatai[taisyti | redaguoti kodą]

Muziejaus kolekcijų pagrindą sudaro Farnezių ir Burbonų šeimų meno kolekcijos, kauptos Neapolyje, Romoje ir Parmoje. Vėliau prie jų prijungta Bordžijų kolekcija. Be reikšmingų italų renesanso ir baroko dailininkų darbų, kolekcijose yra garsių flamandų tapytojų paveikslų. Karavadžas, Ticianas, Rafaelis, Mazačas, Chosė de Ribera, Piteris Breigelis Vyresnysis − tik dalis garsių kūrėjų, kurie reprezentuoti muziejuje. Kapodimontės muziejus, taip pat, yra vienas iš nedaugelio muziejų, kuriame senovės meno darbai yra kartu su šiuolaikinio meno pavyzdžiais. Muziejuje yra reikšminga skulptūrų, porceliano, tekstilės darbų ekspozicija, ginklų kolekcija, fotografijos galerija. Tarp porceliano, be Kapodimontės, yra Sevro, Vienos, Maiseno porceliano pavyzdžių. Svarbi flamandų gobelenų kolekcija. Atskiros galerijos, skirtos Neapoliui ir Neapolio dailininkams.

Muziejaus vaizdai[taisyti | redaguoti kodą]

Paveikslai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Kapodimontės muziejus – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Oficiali svetainė (italų k.)