Kanibalų holokaustas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kanibalų holokaustas
Cannibal Holocaust movie.jpg
Pavadinimas Cannibal Holocaust
Kilmės šalis Italija ir JAV
Režisierius Ruggero Deodato
Prodiuseris (-iai) Franco Palaggi
Scenaristas (-ai) Gianfranco Clerici
Vaidina Robert Kerman
Carl Gabriel Yorke
Francesca Ciardi
Perry Pirkanen
Luca Barbareschi
Metai 1980
Žanras Siaubo
Trukmė 96 min.
Kalba anglų
Biudžetas 100 000 USD (apytiksliai)
IMDb įrašas

Kanibalų holokaustas (angl. Cannibal Holocaust) – 1980 m. italų siaubo filmas, režisuotas Ruggero Deodato pagal Gianfranco Clerici scenarijų. Filmuotas Amazonės miškuose, tarp indėnų janomamų; dauguma aktorių buvo amerikiečiai, filmas – anglų kalba.

Filmas yra „fiktyvi dokumentika“, pristatytas kaip atsitiktinai rasta vaizdajuostė, priklausiusi Amazonės miškuose dingusiems antropologams.

„Kanibalų holokaustas“ išgarsėjo, nes jo atviri smurtiniai, žiaurūs vaizdai sukėlė didelę kontroversiją. Po jo premjeros Italijoje režisierius buvo areštuotas dėl gandų, kad kai kurie žudynių vaizdai yra tikri, tai yra, filmavimo metu buvo iš tiesų žudomi žmonės. Šiems gandams padėjo ir tai, kad dauguma filmo aktorių buvo dar nežinomi kino naujokai. Nors filmo kūrėjai buvo išteisinti, pats filmas vis tiek uždraustas Italijoje, Australijoje ir keliose kitose šalyse. Kai kuriose šiuo metu draudimas jau atšauktas.

Ant kuolo pamautos merginos filmo scena buvo tyrinėta teisme, siekiant išsiaiškinti, ar joje buvo naudoti specialieji efektai, ar nevyko iš tiesų

Egzistavo dvi gandų versijos. Viena teigė, kad filmas iš tiesų yra dokumentika (snuff film), kita – kad vaidybinis, tačiau filmavimo metu aktoriai būdavo iš tiesų žudomi. Pirmasis žinomas tokių gandų šaltinis yra prancūzų žurnalo Photo 1981 m. sausio mėn. numeris. Iškart po filmo premjeros Milane, filmas buvo konfiskuotas, o režisierius areštuotas. Papildomų problemų sukėlė sutartis tarp filmo kūrėjų ir aktorių, pagal kurią aktoriai negalėjo filmuotis jokiame kitame filme ar pasirodyti televizijoje vienerius metus po „Kanibalų holokausto“ išleidimo. Taip buvo siekiama sustiprinti įspūdį, kad filmas tikra dokumentika, bet nepadėjo teisme. Kūrėjai buvo klausinėjami, kodėl jų aktorių nebesimato jokiuose kituose filmuose, jei jie dar gyvi. Galiausiai Deodato susitiko su keturiais pagrindiniais aktoriais, kurių žmogžudyste buvo kaltinamas, teisiškai anuliavo kontraktus ir su visais pasirodė Italijos televizijos šou. Tokio įrodymo užteko teismui, tačiau dar liko kaltinimas, kad filme rodoma ant kuolo pamautos merginos scena buvo tikra. Deodato turėjo teismui išaiškinti, kaip ši scena buvo nufilmuota, taip pat pateikė merginos nuotraukas, kuriose ji matoma gyva po šios scenos filmavimo. Galiausiai filmo kūrėjai buvo išteisinti dėl žmogžudysčių, tačiau nuteisti dėl žiauraus elgesio su gyvūnais: kelios gyvūnų užmušimo scenos filme buvo tikros. Deodato, scenaristas, prodiuseris ir United Artists atstovas buvo nuteisti keturiems mėnesiams kalėjimo lygtinai. Filmas Italijoje uždraustas dėl žiaurių scenų ir tikrų gyvūnų mirčių.

Kanibalų holokaustas buvo pirmasis „rastos dokumentinės juostos“ žanro filmas. Šį žanrą vėliau išgarsino tokie kūriniai, kaip Projektas: Bleiro ragana.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]