Kaltinėnų kapinės

Koordinatės

55°33′53″š. pl. 22°26′38″r. ilg. / 55.564850°š. pl. 22.443767°r. ilg.

Vieta

Šilalės rajono savivaldybė

Seniūnija

Kaltinėnų seniūnija

Plotas

2,29 ha

Naudotas

veikiančios

Registro Nr.

u. k. 1626 / 10558 / 26393

Kaltinėnų kapinės – veikiančios viešos kapinės, įsikūrusios Kaltinėnų miestelyje (Kaltinėnų sen.), Šilalės rajone. Kapinės užima 2,29 ha plotą,^[1] esantį vakariniame Kaltinėnų pakraštyje, prie kelio 4101 Balsiai–Kaltinėnai–Kražiai , nuo Kaltinėnų piliakalnio pusės. Pastatytas stendas su nurodytomis žymių asmenybių kapavietėmis.

Kultūros vertybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Kaltinėnų koplyčia.

Kapinėse, prie pagrindinio tako ant kalnelio, stovi XVIII a. pabaigoje statyta aštuonkampė medinė, liaudiškos architektūros koplyčia, 1992 m. įrašyta į į Kultūros vertybių registrą.^[2] Kiti registriniai objektai:

Rašytojo, kultūros veikėjo Dionizo Poškos kapas:^[3] rausvo granito postamentas su keturbriauniu į viršų siaurėjančiu obelisku, su jo viršūnę užbaigiančiu metaliniu kryžiumi. D. Poška palaidotas šalia anksčiau mirusios žmonos Uršulės. 1843 m. pastatytas antkapinis paminklas, kurį finansavo kunigas Jozapatas Poškevičius (manoma, D. Poškos brolis).
Jono Rodavičiaus (1837–1897), prelato, kovotojo už lietuvybę kapas ^[4] Radavičių kapavietėje.

Palaidojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaltinėnų kapinėse įrengtos dvi pokario rezistentų kapavietės. Senojoje kapinių dalyje yra 1948 m. balandžio 21 d. žuvusių Kęstučio apygardos partizanų kapas. Jį žymi antkapinis paminklas 1991 m. iš Kasbarynų miško perkeltų ir šioje vietoje palaidotų Aukuro rinktinės Marso rajono partizanų Jono Galmino–Putino, Jono Poškos–Karklo, Kęstučio ir Evaldo Stelmoko-Šilo atminimui. Naujosiose kapinėse yra 1947 m. birželio 3 d. Kareivų kaime (Kražių valsčiuje) žuvusių Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų kapas. 1990 m. pastatytas antkapinis paminklas iš Kaltinėnų miestelio pelkės perkeltų ir šioje vietoje palaidotų būrio vado pavaduotojo Vlado Budgino-Drąsučio, grupių vadų Juozo Reimanto-Skujo ir Zigmo Vaišvilo–Vasario, partizanų Stasio Mikniaus-Stambuolio, Jono Monstvilo-Dobilo, Mečio Montsvilo-Motiejaus, K. Šerpečio, Beniaus Vikniaus-Lakūno atminimui.^[5]^[6]